aA
Neseniai naujuoju Ispanijos lietuvių bendruomenės (ILB) valdybos pirmininku išrinktas prieš dešimtmetį Barselonoje apsigyvenęs kaunietis Raimundas Michnevičius. Jis sako ketinąs gaivinti ir aktyvinti pastaruoju metu gerokai prigesusią Ispanijos lietuvių veiklą. Bendruomenės pirmininkas pasakoja, kad ekonominei krizei, o ypač nedarbui, prislėgus šalį po dviejų dešimtmečių pertraukos į žemės ūkį vėl sugrįžta patys ispanai, kurie šią sferą buvo visiškai užleidę imigrantams.
Raimundas Michnevičius
Raimundas Michnevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kadangi Raimundas yra ne tik lietuvių bendruomenės aktyvistas, bet ir Lietuvos turizmo informacijos centro vadovas, jam dažnai tenka susidurti su ispanais apsilankiusiais mūsų šalyje – jų įspūdžiai visad būna patys pozityviausi.

- Pastaruoju metu mažai kas buvo girdėti iš Ispanijos lietuvių bendruomenės stovyklos. Kas buvo paskutiniu metu nutikę, kad taip nutilote? Panašu, kad po Almerijoje vykusio „Draugystės tilto“ iš „eterio“ dingo ir bendruomenės tuometinė pirmininkė ir apskritai visa ILB?

- Iš ties reikia pripažinti, kad per paskutinius metus Ispanijos lietuvių bendruomenės veikla buvo prigesusi. Todėl buvo būtina sušaukti antrąjį Ispanijos lietuvių bendruomenės suvažiavimą bei išsirinkti naują valdybą. Kaip žinote, toks suvažiavimas Madride įvyko lapkričio 7 dieną. Džiugu, kad sutiko ILB valdyboje dirbti jauni, energingi ir išsilavinę žmonės. Tikėkimės, kad nauja valdyba bus kupina idėjų ir minčių bei apie Ispanijos lietuvių bendruomenę vėl bus šnekama kaip apie vieną aktyviausių Europoje.

- Esi ilgametis Ispanijos lietuvių bendruomenės aktyvistas. Kaip gaivinsi bendruomenės veiklą? Kokių turi planų suaktyvinti ir apjungti Ispanijoje gyvenančius tautiečius? Bus pokyčių?

- Pirmiausia, mano tikslas bus siekti tai, kad kiekvienas iš mūsų, gyvenančių Ispanijoje, pirmiausia pasitikėtų savo tautiečiais ir reikalui esant vieni kitiems padėtų. Kiek žinau, kai kuriuose Ispanijos regionuose yra susibūrusios skirtingos lietuvių grupelės. Aš norėčiau, kad nebūtų taip, jog tame pačiame regione yra skirtingos lietuvių bendruomenės, noriu, kad lietuviai burtųsi i vieną stiprią bendruomenę, o ne bendrautų nedidelėmis grupelėmis.

Vienas iš pirmų naujos ILB valdybos darbų yra paskelbta labdaros akcija Jonavos vaikų globos namams. Nors šis laikotarpis ne pats geriausias organizuoti labdarą, tačiau džiugu, kad lietuviai, gyvenantys Ispanijoje, neliko abejingi šiai akcijai ir kiek galėjo prisidėjo prie to, kad per Kalėdas šventė atkeliautų ir į Jonavos vaikų globos namus. Manau, kad tokią kalėdinę akciją ILB rengs kiekvienais metais.

- Valdyboje daugumą sudaro Madride ir Barselonoje įsikūrę lietuviai. Bet juk gausiausiai lietuviais apgyvendinti pietūs. Kaip taip susiklostė, kad veiklesni, labiau linkę į bendruomeninę veiklą yra tautiečiai įsikūrę sostinėje ir Katalonijoje?

- Nemanau, kad naujoje ILB valdyboje bus tik Madride ir Barselonoje gyvenantys lietuviai. Valdyboje yra ir Almerijos regione gyvenantiems lietuviams atstovaujanti Regina Gelūnienė. Taip pat į valdybą išrinkta ir Valensijoje gyvenanti Vilma Dobilaitė. Nors kalbant apie žmonių aktyvumą, tai didžiuosiuose Ispanijos miestuose gyvena daugiau jaunų, aukštąjį išsilavinimą turinčių lietuvaičių, todėl, manau, kad čia ir bendruomenės veikla yra aktyvesnė.

- Kaip vertini Lietuvoje vykstančius pokyčius bendravimo ir veiklos su išeivija politikoje?

- Kalbant apie išeivijos ir Lietuvos valdžios bendravimą, mes jį jaučiame, tačiau norėtųsi, kad jis ateityje būtų ateityje didesnis. Iki šiol ILB visada labai glaudžiai bendradarbiavo su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu. Kaip žinote, nuo sausio 1 dienos šio departamento neliks, kitaip sakant, jis bus performuojamas. Aš tikiuosi, kad po šios reorganizacijos ryšiai tarp išeivijos ir Lietuvos valdžios atstovų dar labiau sutvirtės.

- Ispanija ekonominę krizę išgyvena itin sunkiai, ko gero sunkiausiai visoje euro zonoje, šalį ypač sunkiai prislėgė nedarbas. Kaip tas ekonominis nuosmukis paveikė Ispanijos lietuvius?

- Iš tiesų, per paskutinius pora metų visoje Ispanijoje ekonominė situacija nėra pavydėtina. Čia beveik 20 procentų šalies gyventojų neturi nuolatinio darbo. Visai neseniai viename ispanų dienraštyje skaičiau, kad šioje šalyje po 20 metų į žemės ūkį dirbti veržiasi ispanai. Prieš pora metų žemės ūkyje dirbančių ispanų tikrai buvo sunku surasti. Mano žiniomis, yra dalis lietuvių, kurie išvyko iš Ispanijos. Tačiau visi žinome, kad mūsų tautiečiai yra darbštūs žmonės ir jie bet kurioje šalyje savo sąžiningu darbu ir protingu mąstymu gali išgyventi ne vieną ekonominę krizę.

- Interviu su tavimi rengiau gana seniai, prieš keletą metų, pamenu tuomet pasakojai, kaip kartą pamatęs automobilyje su lietuviškais numeriais žmones vartančius žemėlapį priėjai norėdamas padėti. Bet jie suskubo uždaryti langą ir staigiai nuvažiuoti. Kaip nuo to laiko pasikeitė Ispanijos lietuviai, kokie žmonės dabar ten gyvena? Koks jų požiūris į vieni kitus bei į Lietuvą ar grįžimą ė tėvynę?

- Iš tiesų, man buvo nutikęs toks atvejis. Tačiau tai įvyko ganėtinai seniai, prieš kokius aštuonerius metus. Dabar situacija tikrai pasikeitusi į gerą pusę. Aš nemanau, kad čia dar likęs reketavimas tarp tautiečių, paskutiniu metu tikrai apie tai neteko skaityti nei girdėti. Man labai gaila, kad Lietuvos spauda dažniausiai aprašo tik tai ką blogo padaro mūsų tautietis Ispanijoje. Aš sieksiu, kad ateityje apie lietuvius, gyvenančius Ispanijoje, sklistų gražios kalbos ir atsiliepimai.

- Esi Lietuvos turizmo informacijos centro vadovas Barselonoje. Kuo bandai patraukti Ispanijos turistų dėmesį, kaip juos vilioji apsilankyti mažoje ir mažai žinomoje šalyje kitoje Europos pusėje?

- Džiugu, kad toks centras Ispanijoje veikia jau daugiau nei trejus metus. Nesinori girtis, tačiau šio centro atliekamas darbas tikrai prisideda prie to, kad apie mūsų šalį sužino kaip galima didesnis ispanų skaičius. Ispanams Lietuva yra tikrai patraukli šalis, visų pirma savo gamta, istorija, kultūra. Ispanai keliauja ne tik po kaimynines valstybes, tačiau ieško naujų, dar nelabai žinomų turistiniu atžvilgiu šalių ir Lietuva jiems tikrai yra priimtina. Per trejus metus nė karto neteko iš ispano išgirsti, kad jis, apsilankęs mūsų šalyje, būtų labai nusivylęs. Žinant ispanų temperamentą, neabejoju, kad jei kas būtų blogai, jie tikrai pasakytų. Ir širdis džiaugiasi, kai dirbant parodose bei elektroniniu paštu šios pietų Europos valstybės piliečiai džiaugiasi atradę labai gražią šalį Lietuvą.

- Ir kokie visgi būna tie jų įspūdžiai parsivežti iš Lietuvos?

- Kaip jau minėjau, kol kas neteko girdėti iš ispanų nusiskundimų dėl vieno ar kito dalyko nutikusio Lietuvoje. Ispanai apsilankę mūsų šalyje sako, kad lietuviai savo elgesiu, humoro jausmu yra kažkuo panašūs į juos. Matyt, ne veltui mano studijų metų grupiokės iš Švedijos sakydavo, kad lietuviai lyg Šiaurės Europos ispanai.

- Jau ilgokai gyveni Barselonoje. Kokias penkias ne visai „nuturistintas“ vietas patartum aplankyti atvykus į šį miestą?

- Atvykus į Katalonijos sostinę būtina aplankyti žymiausius Antonio Gaudi architektūrinius paminklus, pasivaikščioti žymiąja La Rambla, apsipirkti Boqueria turguje. O tiems, kurie nori pabūti ten kur mažiau turistų, siūlyčiau paklaidžioti Tibidabo bei Montjuick kalnuose, Eixample rajone.

- Panašu, kad puikiai pritampi Katalonijoje, tad kam tau dar ta bendruomenė, kokią matai prasmę lietuvybės palaikyme svetur?

- Nuo vaikystės visada buvau įsisukęs į visuomeninę veiklą, buvau aktyvus Kauno technologijos universiteto studentų veikloje. Man patinka suburti lietuvius gyvenančius Ispanijoje. Džiugu, kad Barselonos lietuviai nejaučia vienas kitam pykčio, neapykantos, esant reikalui, visada padeda ieškotis gyvenamo būsto, darbo ir pan. O tiek aš, tiek kiti lietuvaičiai, gyvenantys Ispanijoje, niekada neužmirštame ir neužmiršime kur yra mūsų tėvynė ir kas mes esame.

- Negaliu nepaklausti, ar grįžimas Lietuvon gyventi yra artimesniuose ar tolimesniuose planuose?

- Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau sugrįšiu į Lietuvą. Žinau, kad šiuo metu Lietuvos labui daugiau galiu duoti gyvendamas toli nuo gimtųjų namų.

www.lietuviams.com