aA
Nuo Naujųjų metų 5 proc. sumažinus mokytojų atlyginimus, mokyklos, norinčios kompensuoti darbuotojams šį praradimą, bus priverstos taupyti švietimo kokybės sąskaita: dar labiau didinti klases, atsisakyti papildomo ugdymo, mažinti valandų skaičių klasių auklėtojams. Taip DELFI teigė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas.
Naujametė „dovanėlė“ – mažesnės mokytojų algos
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijos išplatintame pranešime rašoma, kad pakankamai moksleivių turinčiose mokyklose nauja darbo apmokėjimo tvarka sudarys galimybių padidinti mokytojų atlyginimus.

Tačiau A. Bružo nuomone, tai – nerealu. „Gal vienoje kitoje didelėje mokykloje koks mokytojas ir gaus šimtine daugiau, tačiau 80 proc. – ne“, - įsitikinęs profesinių sąjungų atstovas.

Skatins profesionalią vadybą

Ministerija nuo 2010-ųjų pradžios pedagoginį darbą dirbantiems specialistams įves minimalias ir maksimalias tarnybinių atlyginimų koeficientų ribas vietoje šiuo metu taikomų konkrečių koeficientų.

Pasak Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, sprendimas dėl naujos atlyginimų apskaičiavimo tvarkos stiprins mokyklų savarankiškumą.

„Mokykloms savarankiškėjant, stiprės ir pedagogų bendruomenės vaidmuo, turės būti taikoma šiuolaikinė, profesionali vadyba. Šiuo metu, kai išgyvename ekonomikos sunkmetį, tai padės mokykloms rasti optimaliausius lėšų panaudojimo variantus“, – rašoma ministerijos pranešime spaudai.

A.Bružo teigimu, tai „tik viešieji ryšiai, nes „realiai mokyklų savarankiškumas įmanomas tuomet, jei savivaldybės negalės perskirstyti švietimui skiriamų lėšų ir už jas lopyti savo skylių, pavyzdžiui, apmokėti už mokyklų išnaudotą elektrą“.

Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu, 2010 m. biudžeto įstatyme numatyta, kad vykdant savivaldybių biudžetus nepanaudotos moksleivių krepšelio lėšos būtų skiriamos tik mokymo reikmėms. Tačiau, pasak profesinės sąjungos vadovo, tai kol kas neveikia.

„Mokyklos priverstos mažinti išlaidas – didina vaikų skaičių klasėse, mažėja mobiliųjų grupių, kuriose vaikai gali įgyti specifinių žinių, kai kuriose mokyklose dėl pinigų stygiaus atsisakyta net 85 proc. papildomo ugdymo užsiėmimų, sumažintas kai kurių dalykų valandų skaičius, vietoje 5 savaitinių valandų, skirtų klasės vadovui, paliktos 2-3“, – vardijo A.Bružas, pabrėždamas, kad visa tai jau dabar neigiamai atsiliepia mokinių ugdymui.

Naudingiausios mokyklos-fabrikai?

Ministerijos atstovų teigimu, nuo kitų metų įsigaliosiantis teisinis reguliavimas neleis savivaldybėms savo nuožiūra paskirstyti mokyklų nepanaudotų krepšelių lėšų, versti mokyklų vadovus nustatyti darbuotojams mažesnius ar minimalius atlyginimų koeficientus.

Tačiau, profsąjungų atstovų nuomone, mažų mokyklų padėtis ir tokiu atveju išliks sudėtinga. „Prieš kelerius metus su Vyriausybe buvo sutarta siekti, kad mokinių skaičius mokykloje neviršytų 600, tačiau dabar tai skamba kaip utopija“, – sakė A.Bružas.

Pasak jo, siekiant ekonominio efektyvumo, mokyklos stambinamos, nors įrodyta, kad didelėse – daugiau problemų: vaikai prasčiau įsisavina žinias, sunkiau suburti ir išlaikyti gyvą bendruomenę, spręsti bendravimo problemas.

Mokyklų vadovai negalės piktnaudžiauti

Ministro teigimu, praeina tie laikai, kai ministerija iki smulkmenų instrukcijose surašydavo, ką ir kaip turi daryti mokyklos direktorius ir mokytojai.

Vis dėlto, nustatant pedagogų atlyginimų koeficientus, mokyklų vadovai negalės priimti vienasmeniškų sprendimų – jie turės būti suderinti su mokytojų atstovais.

„Ministerija yra pasirengusi konsultuoti mokyklas, kai jos ims taikyti naują darbo apmokėjimo tvarką. Jautriai reaguosime, jeigu bus bandoma tuo piktnaudžiauti, iškreipti darbo užmokesčio sistemą“, – pažadėjo G. Steponavičius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.