„Netapatiname Holokausto su stalinizmo nusikaltimais“
„Kovojant su antisemitizmu svarbu ne tik vykdyti įstatymus, draudžiančius antisemitizmą, tautų nesantaikos kurstymą, įpareigojančius bausti už nacių padarytus nusikaltimus netaikant jiems senaties, - pažymėjo ministras. - Iš savo patirties žinome, kad ne mažiau svarbus piliečių visuomenės brendimas, kurį skatina aktyvi šviesiausių mūsų tautos atstovų pozicija. Visuomenės lyderių balsas dažnai turi net didesnį poveikį negu valstybės institucijų taikomos sankcijos.“
Kaip žinoma, Lietuvoje buvo uždrausta viešai demonstruoti nacistinės Vokietijos, Sovietų Sąjungos ir Lietuvos SSR simboliką. Nebaudžiami tik asmenys, nacių ir sovietų simboliką demonstruojantys muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, antikvarinės prekybos tikslais, naudojantys oficialią egzistuojančios valstybės simboliką, ir Antrojo pasaulinio karo dalyviai, vilkintys savo uniformas. Be to, Lietuvos įstatymai draudžia kurstyti nesantaiką tautiniu, rasiniu ir pan. pagrindu
Anot V. Ušacko, piktnaudžiavimas spaudos laisve, kai interneto erdvė teršiama antisemitinėmis šiukšlėmis, o susirinkimų laisve dangstosi neonoacių maršų organizatoriai, verčia dar kartą apmąstyti, ką turime padaryti, kad sunaikintume blogio sėklas. „Nuolat užpildydami Shoah (Holokausto – DELFI) suvokimo spragas, kritiškai revizuodami savo istorinius mitus, vaizdinius, griaudami stereotipus, žalojančius mūsų istorinę atmintį ir tautinės tapatybės sampratą, padėsime kurti ateitį, nekartodami praeities klaidų.
„Mes netapatiname Holokausto su stalinizmo metų nusikaltimais. Stalinizmo nusikaltimų Rytų Europoje vertinimas niekada neturi tapti užmaskuota priemone ištrinti Holokausto moralines ir politines pamokas iš mūsų atminties. Kad ir kokie būtų totalitarizmo nusikaltimai prieš tautas ir šalis, Holokaustas yra precedento neturinti teorija ir praktika, siekusi panaudoti modernią industrinę valstybę ir net visą Europos civilizaciją totaliniam žydų tautos sunaikinimui. Mes šitą žinome, suprantame ir neleisime reliatyvizuoti Holokausto traktavimo. Lietuva, kuri patyrė ir nacizmo siaubą, ir stalinizmo represijas, gerbia visus antinacinio pasipriešinimo ir Antihitlerinės koalicijos kovotojus – žuvusius ir gyvuosius.“
Tačiau, ministro teigimu, jei civilizuota žmonija visuotinai smerkia nacių nusikaltimus, Josifo Stalino režimo aukų atminimas ilgą laiką nebuvo ne tik teisiškai, bet ir morališkai įvertintas: „Necenzūruota Rytų ir Vidurio Europos tautų istorija ilgą laiką buvo tabu net pačiose nuo stalinizmo nukentėjusiose valstybėse. Todėl nereikia stebėtis, kad kyla tiek daug nesupratimo ir įtampų, kai anksčiau nutylėti faktai keičia vienokį ar kitokį visuomenėje įsigalėjusį istorijos traktavimą ir griauna patogias schemas, į kurias kartais taip sunku įsprausti istorijos girnose atsidūrusio žmogaus likimą.“
„Teisingumas visų pirma reikalingas lietuviams“
Kaip konferencijoje pažymėjo V. Ušackas, didžiausia XX a. katastrofa, nusiaubusi Europos žemyną, yra amžinas sąžinės priekaištas, įspėjantis žmoniją, kad būtina nuolat budėti, atpažinti ir užkirsti kelią bet kokioms antisemitizmo, kuris tarsi nuolat mutuojantis blogio virusas vis dar žudo žmogaus sielą, apraiškoms.
Naciams okupavus mūsų šalį, kur lietuviai ir žydai taikiai gyveno daugiau kaip 600 metų ir kurią daugelis žydų vadina savo gimtosios kalbos vardu – Lita, o Vilnių – Lietuvos Jeruzale (Jaruchalaim shel Lita), buvo išžudyti kone visi iš daugiau kaip 200 tūkst. šios tautos atstovų. V. Ušacko žodžiais, jo ir jaunesnių kartų, gimusių jau po Antrojo pasaulinio karo, negalima kaltinti dėl šių baisybių, tačiau esą privaloma kelti istorinės tiesos ir teisingumo klausimą: „To reikia ne tiek ir ne tik žydams, bet pirmiausia mums patiems, šiuolaikinės modernios demokratinės Lietuvos piliečiams.“
Pasak jo, Lietuvoje sovietmečiu, kuomet nebuvo pažįstamos ir pripažįstamos Vakarų demokratijos vertybės, pagarba žmogaus gyvybei, jo teisėms ir laisvėms, nepakantumui bet kokioms antisemitizmo, ksenofobijos, rasinės diskriminacijos apraiškoms, užaugo karta, kuri nebuvo mokoma adekvačiai suvokti ne tik Holokausto specifikos, Lietuvos žydų tragedijos masto, bet ir savo valstybės istorijos.
Ministras citavo dabar Izraelyje gyvenantį Lietuvos nacionalinės premijos laureatą rašytoją Grigorijų Kanovičių: tik atgaila, tiesa ir drąsa prisipažinti tai, kas vyko, gali atgaivinti bei sustiprinti lietuvių ir žydų ryšį. „Esu tikras, kad išsipildys pranašingi vieno iš garsiųjų litvakų – Izraelio prezidento Shimono Pereso žodžiai, kad mūsų bendra ateitis bus geresnė už mūsų praeitį“, - teigė V. Ušackas.
Lankysis Palestinoje
Trečiadienį ministras pradėjo oficialų vizitą Izraelyje ir Palestinoje. Jis ketina susitikti su Kneseto pirmininku Reuvenu Rivlinu, pirmuoju vicepremjeru Silvanu Shalomu, vicepremjeru Danu Meridoru, užsienio reikalų ministru Avigdoru Libermanu, opozicijos lydere Tzipi Livni, Kneseto parlamentinės ryšių su Lietuva grupės nariais, Izraelio litvakų bendruomene.
Kartu Izraelyje lankosi Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas, parlamentinės ryšių su Knesetu grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris, Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Simonas Gurevičius, verslo delegacija ir akademinės bendruomenės atstovai.
Be kita ko, trečiadienį numatytas V. Ušacko apsilankymas Palestinoje, kur jis ketina susitikti su prezidentu Mahmoudu Abbasu ir užsienio reikalų ministru Riyadu al-Malkiu. Tai yra pirmas oficialus Lietuvos atstovo vizitas į Palestiną.
