aA
Vilniaus miesto savivaldybė sugalvojo naują būdą rasti pinigų įvairiems projektams finansuoti. Sostinės valdžia siūlo kolegoms iš Rygos ir Talino kurti specialų fondą, kad galėtų bendrai skolintis iš didelių bankų už mažesnes palūkanas.
Naujas Vilniaus valdžios sumanymas – skolintis kartu su Ryga ir Talinu
© A.Didžgalvio nuotr.

Mintį įkurti Baltijos savivaldos plėtros fondą, kuris esą padėtų efektyviai spręsti trijų Baltijos šalių sostinių finansavimo klausimus, pamėtėjo Vilniaus vadovai. Praėjusį penktadienį meras Vilius Navickas su Talino vicemeru ir Rygos mero patarėju kalbėjosi apie iššūkius, su kuriais savivalda susiduria ieškodama pinigų įvairiems projektams. Vilnius pasiūlė kitoms dviem sostinėms glaudžiau kooperuotis.

Anot mero patarėjo Dariaus Indriūno, savivaldybės įmonės skolinasi iš bankų už gana dideles palūkanas. Dideli užsienio bankai, neturintys skyrių Lietuvoje, dėl rinkos mažumo nemato intereso čia dirbti, tačiau neatsisakytų teikti paskolas. „Sąlygos būtų geresnės nei bankų, kurie čia veikia. Jie sako: duodame geromis sąlygomis, bet nedirbsime tik su autobusais, troleibusais, net su viena savivaldybe. Mums reikalingas didelis paskolų paketas“, - aiškino patarėjas.

Jo žodžiais, skolinantis per fondą būtų sujungiami keli projektai – didesnė paskolos suma leistų kovoti dėl palankesnių sąlygų. Tuo metu pinigai bankams būtų grąžinami atskirai. Kitaip tariant, jei Rygos savivaldybei nepavyktų įgyvendinti suplanuoto projekto ir grąžinti pinigų, Vilniui nereikėtų ieškoti pinigų padengti jos įsiskolinimui.

Panašūs fondai, kaip teigė D. Indriūnas, yra įkurti Čekijoje ir Suomijoje. Šių fondų reitingai esą siekia AAA, o tai reiškia, kad jie gali skolintis pigiausiai – už LIBOR ar EURIBOR, tarpbankines palūkanų normas be papildomos maržos. Baltijos šalių sostines vienijantis fondas esą tokio gero reitingo negalėtų gauti, bet galėtų tikėtis mažesnių palūkanų. Neseniai Gruzijoje pradėjęs veikti panašus fondas esą sulaukė Pasaulio, Europos rekonstrukcijos ir plėtros, Europos investicijų bankų paramos.

Iškart po Naujųjų tikimasi pasirašyti su Ryga ir Talinu supratimo memorandumą, per mėnesį deleguoti žmones į darbo grupę, o ši iki kovo pabaigos pateiktų pasiūlymus dėl fondo administravimo ir pan. Jis turėtų būti įsteigtas kitąmet, o realiai pradėti veikti tik 2011 m.

Paklaustas, ar pigių paskolų skylėtam Vilniaus biudžetui kamšyti reikėtų ne greičiau, D. Indriūnas pažymėjo, kad suomiai tokį fondą įkūrė ne krizės atvejui: „Tai nėra krizės amortizavimo dalykas.
Taupyti niekada nevėlu.“ Pinigų būtų prašoma infrastruktūros ir investiticiniams projektams.

Suomijoje savivaldos finansavimo fondas jungia beveik visas savivaldybes, jo veikloje dalyvauja ir centrinė valdžia. Anot Vilniaus valdžios atstovų, į fondą galvojama įtraukti ne vien sostines, bet ir mažesnius miestus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.