Liepojos gyventojai dėl to ėmė nerimauti, kai balandį laikraštis "Vesti segodnia" paskelbė straipsnį, įspėjantį apie galimą ekologinę katastrofą Baltijos jūroje.
Laikraščio duomenimis, ji įvyks, suirus Baltijos jūroje Antrojo pasaulinio karo metais nuskandintų cheminių ginklų apvalkalui. Tada kovinės medžiagos pateks į vandenį ir pasklis iki kranto.
Latvijos universiteto Hidroekologijos instituto direktorius Andris Andrušaitis spaudos konferencijoje pranešė, kad laikraščio straipsnis buvo tendencingas.
Situacijai ištirti sudaryta komisija HELCOM taip pat priėjo išvadą, kad Baltijos jūroje nuskandintos kovinės nuodingosios medžiagos negali būti savaime išneštos į krantą.
Specialistai mano, kad rimto chemikalų medžiagų poveikio Baltijos jūros akvatorijai nebus. Ipritas ir adamsitas, jungdamasis su vandeniu, išplinta labai nedidelėje jūros dugno teritorijoje ir nekenkia augalijai bei gyvūnijai.
A. Andrušaičio duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais Vokietija pagamino apie 65 tūkst. tonų kovinių nuodingųjų medžiagų: 27 tūkst. tonų iprito, 12 tūkst. tonų nervus paralyžiuojančių tabuno dujų, 7 tūkst. tonų ašarinių dujų ir kai kurių kitų medžiagų.
Vokietijai kapituliavos, šalys nugalėtojos nusprendė nuskandinti šį arsenalą jūroje, Skagerako sąsiauryje, taip pat netoli Danijos pakrantės - už 50 kilometrų nuo kranto į rytus nuo Bornholmo 85 metrų gylyje.
Be to, šaudmenys, rasti Sovietų Sąjungos okupacinėje zonoje, buvo nuskandinti 1947 ir 1948 metais dviejose Baltijos jūros vietose - apie 1 tūkst. tonų 40x40 kilometrų zonoje į pietvakarius nuo Liepojos, maždaug už 100 kilometrų nuo kranto.
