aA
Seimas Voinėje buvo paskutinis Lietuvos DK seimas prieš lemiamą Lenkijos ir Lietuvos bajorų susitikimą Liubline, derantis dėl abiem pusėm priimtinos sąjungos sąlygų. Vykstantys į Liubliną Lietuvos DK ponai ir pasiuntiniai turėjo dar vieną galimybę apsitarti ir suderinti savo pozicijas. Susitikime su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos dk Žygimantu Augustu tikėtasi kiek įmanoma labiau sustiprinti jo prolietuviškas nuostatas.

Seimo Voinėje reikalais daugiausia rūpinosi Lietuvos DK pakancleris ir Bresto seniūnas Eustachijus Valavičius. Seimas prasidėjo 1568 12 09. Į jį laiku atvyko Lenkijos ir Lietuvos valdovas Žygimantas Augustas. Tuo tarpu tuometinis pagrindinis Lietuvos politikos strateguotojas Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis į Voinę neskubėjo, savo atvykimą atidėliojo, motyvuodamas prasta sveikata ir pinigų stygiumi.

Žygimantas Augustas jam žadėjo atlyginti visas išlaidas, kvietė kuo skubiau pasirodyti Voinėje. Galiausiai jau prasidėjus seimui, M. Radvila iš viso pareiškė, kad nutraukė savo kelionę – tokiu būdu siekta paspausti valdovą ir palenkti jį prie lietuviams palankesnės sąjungos postulatų pripažinimo. Visgi nors ir vėluodamas, Radvila seime pasirodė. Panašiai pasielgė ir kiti Lietuvos didikai.


Tokia jų pasirinkta taktika bet einamuoju momentu pasiteisino. Žygimantas Augustas 1568 12 21 seime pasirašė privilegiją, garantuojančią Lietuvos DK interesų ir teisių apsaugojimą sudarant sąjungą su Lenkija. Išduotą dokumentą sudarė įvadas ir 6 straipsniai. Monarchas, atsižvelgdamas į dalies Lietuvos seimelių sprendimą draudžiantį pasiuntiniams pernelyg nutolti nuo Lietuvos DK sienų, įsipareigojo visada bendrus seimus organizuoti pasienyje, vietoje, kuriai pritartų tiek lietuviai, tiek lenkai. Pasižadėjo nepriimti sąjungos nuostatų vienašališkai, deklaravo, jog jei taip atsitiktų, jos nebūtų privalomos.

Buvo patvirtinta, jog Lietuvos pasiuntiniai į Liubliną vyks savanoriškai, seimo metu jie neturės paklusti Lenkijos pareigūnams, o net jei sąjunga nebūtų sudaryta, galės laisvai grįžti namo. Taip pat buvo garantuotos visos Lietuvos DK teisės ir privilegijos bei tai, jog Lietuvoje nebus vykdoma valdų egzekucija. Šis Lietuvos reikalus aptariantis dokumentus buvo antspauduotas Lietuvos DK antspaudu.

Lietuvių ponams ir pasiuntiniams nebeliko nieko kito, kaip vykti į Liubliną tikintis sėkmingo būsimos sąjungos finalo. Kaip parodė netolima ateitis, Voinėje duoti Žygimanto Augusto pažadai tebuvo popieriniai.


Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas