Apie 4000 gyventojų turėjęs miestas jokių problemų švedams sukelti negalėjo, todėl kaip ir daugelis kitų buvo užimtas be pasipriešinimo. Apie švedų elgesį mieste bemaž nežinome, tačiau kaip ir kituose miestuose jų buvimą, matyt, lydėjo plėšimai, kontribucijos.
Pvz., 1702 03 12 pranešime iš Vilniaus rašoma, jog Kaune buvusias 100 000 auksinų vertės vilniečių pirklių prekes švedai pardavė vienuolynams ir įvairiems žmonėms, nes Vilniaus miestas neatsakė į tris pulkininko Humerbelmo raštus, kuriuose iš jo buvo reikalaujama 10 000 talerių.
Švedų okupacijos nebuvo vienintelė nelaimė, ištikusi miestą Šiaurės karo (1700-1721) metu. Jį nusiaubė gaisrai (1707), lydėjo badmetis ir maro epidemija (1708).
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
