aA
Abiejų Tautų Respublikos religinis veikėjas, vyskupas, teologas ir vertėjas Levas Kiška kilo iš Dambravos herbo bajorų giminės. Gimė 1668 Kovelyje, Lucko pav. Nuo 16 metų priklausė Bazilijonų ordinui, į jį įstojo 1684. Mokėsi Bitine, Bazilijonų vienuolyno mokykloje, 1693 įgijo teologijos daktaro laipsnį Romoje.

Grįžęs į Abiejų Tautų Respubliką, 1694-1696 pradėjo eiti retorikos ir filosofijos profesoriaus pareigas bazilijonų mokykloje Voluinės Vladimire. 1696-1699 dirbo Vilniaus šv. Trejybės vienuolyne, nuo pamokslininko ir vikaro iki archimandrito. 1699 perkeltas į Polocką vadovauti Šv. Boriso ir Glebo bazilijonų vienuolynui.

Nuo 1703 iki 1713 buvo bazilijonų ordino archimandritas, generolas, prie ordino prijungė nemažai anksčiau unitams priklausiusių vienuolynų, atnaujino daugelio jų veiklą. 1709-1728 tapo Supraslio vienuolyno archimandritu. Supraslyje išplėtojo XVII a. pab. įkurtos spaustuvės veiklą: nuo 1711 iki L. Kiškos mirties šioje spaustuvėje buvo išleista per 65 pozicijas unitų darbų. 1712 archimandrito nurodymu, čia spausdinti visoms unitų bažnyčioms ritualiniai ir apskritai religiniai veikalai: „jo lėšomis, darbu ir popieriumi“ turėjo būti leidžiami mišiolai, ritualai ir brevijoriai.

1711 tapo Vladimiro ir Bresto vyskupu, o 1714 kartu ir Kijevo bei Haličo metropolitu. Būdamas šiose pareigose 1720 Zamostėje sušaukė unitų cerkvės sinodą, kuriame priimtos nuostatos atnaujinti, apjungti ir reformuoti visą unitų bažnyčią Abiejų Tautų Respublikoje. Jo nuostatose išryškėjo siekis apjungti bažnyčias Ukrainoje ir iš jų sukurti atskirą provinciją, todėl plačiausiai savo veiklą L. Kiška vykdė Palenkėje.

Tačiau metropolito veikla sutapo su unitams labai nepalankiu laikotarpiu – Šiaurės karu, po kurio politinėje Respublikos sistemoje vis didesnę įtaką turėjo Rusija, o jos valdovai nedviprasmiškai pasisakė prieš unitus.

Metropolitas pastoviai gyveno Supraslio vienuolyne, iš čia administravo jam pavaldžias unitų bažnyčias. Supraslyje buvo išleisti ir pagrindiniai L. Kiškos darbai. Jis išleido knygelę apie Barūnų Dievo motinos stebuklus (1712), pagalbinę knygelę šventikams (1722), su katekizmu tikintiesiems 1727), paliko Zmostės sinodo aprašą ir kt. teologinius veikalus. 1729 L. Kiška mirė 1728 12 19 Kulečivo kaime, Voluinėje. Palaidotas Vladimire.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas