Gimė jis 1609 03 22 Vavelio pilyje, Krokuvoje (pakrikštytas 1609 04 26) Lenkijos karaliaus, Lietuvos dk Zigmanto III Vazos (1587-1633) ir jo antrosios žmonos, Austrijos arkikunigaikštytės Konstancijos (1588-1631, karalienė nuo 1605) šeimoje. Buvo vyriausias sūnus. Valdovu Jonas Kazimieras galiausiai tapo nepaisant daugelio jam nepalankių aplinkybių.
Nors motina dėjo visas pastangas, kad būtent jis taptų sosto įpėdiniu, tačiau po jos ir tėvo mirties įvykiai pasisuko kitaip – valdovu tapo jo netikras brolis Vladislovas. Dalyvavęs daugelyje karų, negavęs Šv. Romos imperijos imperatoriaus žadėtos leninės kunigaikštystės, o seimui nesutikus duoti valdyti Kuršo hercogystės, apsisprendė tapti Portugalijos vicekaraliumi.
Tačiau bevykstant į Ispaniją per Prancūziją kardinolo Rišelje įsakymu buvo areštuotas ir beveik 2 metus (1638 05 10-1640 02) laikytas nelaisvėje. Galiausiai paleistas iš nelaisvės, karštos katalikės motinos ir tokių pat mokytojų jėzuitų auklėtas Jonas Kazimieras pasiryžo tapti dvasininku. 1643 09 23 Lorete (Italija) iškilmingai apsirėdė jėzuitų vienuolių apdaru ir išvyko į Romą atlikti novicijato, bet jo nebaigė. 1646 05 Jonas Kazimieras gavo kardinolo djakono mantiją, tačiau galiausiai kaip pasaulietis grįžo į šalį. Mirus Vladislovo Vazos sūnui Zigmantui Kazimierui atsisakė kardinolo mantijos.
1648 11 17 buvo išrinktas karaliumi, o pati karūnacija Krokuvoje įvyko 1649 01 17. Po kelių mėnesių (1649 05 31) vedė velionio brolio našlę Liudviką Mariją Gonzagą – vieną svarbiausių savo karūnacijos rėmėjų. Santuokoje susilaukė dukters Marijos Annos Teresės (1650 07 01 - 1651 08 01), sūnaus Jono Zigmanto (1652 01 06-1652 02 20) – abu mirė kūdikystėje.
Daugelis amžininkų ir istorikų teigia, kad valdovas buvo didelėje žmonos įtakoje, tarsi Žygimantas Senasis karalienės Bonos. Nepasižymėjo velionio brolio tolerancija, pvz., parėmė 1658 seimo nutarimą, kuriuo iš Respublikos buvo išvaryti arijonai. Kaip minėta, Jonui Kazimierui nepavyko išspręsti kazokų problemos. Į vidaus karą galiausiai įsikišus Rusijai, prasidėjo 1654-1667 karas. 1655 prasidėjo karas su Švedija, pasibaigęs 1660. Vienu metu didžioji dalis Abiejų Tautų Respublikos teritorijos buvo užimta rusų ir švedų. Karališkoji pora XVII a. vid. pralaimėjimų prieš rusus, švedus ir kt. akivaizdoje vis tik bandė įgyvendinti ambicingus politinius ir kt. tikslus.
Pvz., 1655-1656 planuota reformuoti seimą – panaikinti liberum veto teisę – 1652 m. išardytas pirmasis seimas, ir kt. Nuo 1660 bevaikė karališkoji pora bandė įtvirtinti karaliaus rinkimus gyvam esant. Šią poziciją palaikė Prancūzija, kadangi tuomet būtų atsivėrusi galimybė išrinkti sosto įpėdiniu Prancūzijos kandidatą. 1661 seime Jonas Kazimieras pasakė savo garsiąją kalbą – vadinamą „Kazimiero pranašystėmis”, kurioje išpranašavo, kad valstybę pasidalins Rusija, Prūsija ir Austrija. Seimas nepalaikė vivente rege sumanymo, prieš buvo ir net dvi konfederacijos. Beje, jų metų Vilniuje 1662 11 25 buvo suimti ir vėliau nužudyti karaliaus šalininkai, LDK lauko etmonas Vincentas Gosevskis ir konfederacijos maršalka Kazimieras Žeromskis. Reformų priešininkų vadą, Lenkijos kanclerį, lauko etmoną Jerzį Lubomirskį seimo teismui 1664 12 nuteisus mirties bausme prasidėjo pilietinis karas - taip vadinamas Liubomirskio rokošas, pasibaigęs tik 1666, kuomet valdovas raštiškai atsisakė savo ketinimų.
Beje, karaliaus pusėje buvo LDK kancleris Kristupas Pacas. 1661 10 20-27 Jonas Kazimieras Vaza lankėsi Vilniuje - davė nurodymus dėl galutinio Aukštutinės pilies šturmo bei tuoj po sostinės išvadavimo. 1661 12 05 jis dalyvavo iškilmingos padėkos pamaldose Šv. Kazimiero bažnyčioje. Valdovas tuomet apsistojo miesto suolininkų teismo raštininko Simono Petravičiaus mūrnamyje. 1664 paskutinį kartą į Vilnių atvykęs Jonas Kazimieras su žmona Liudvika Marija buvo sutiktas iškilmingai. 05 15 už miesto jį pasitiko senatoriai, akademijos ir miesto magistrato nariai. Karališkoji pora į miestą įvažiavo per išpuoštus Rūdninkų vartus šaudant patrankoms ir šaudyklėms.
Marijos Liudvikos Gonzagos mirtis 1667 05 10 Varšuvoje, matyt, nemažai prisidėjo, kad Jonas Kazimieras galiausiai 1668 09 16 Varšuvos seime atsisakė sosto ir 1669 04 30 išvyko į jo taip mėgstamą Prancūziją. Jis pasiliko visiems Vazoms brangų Švedijos karaliaus titulą. Pagal anksčiau sudarytą sutartį su Prancūzijos karaliumi 1669 01 gavo vieną seniausių ir turtingiausių vienuolynų šalyje - Saint-Germain-des-Prés abatiją, tapo 76-ju jos abatu. Šventimų nepriėmė, gaudavo pajamas iš vienuolyno ir gyveno pasaulietiškai. Mirė 1672 12 16 šv. Martyno vienuolyne prie Luaros, Nevers, Prancūzijoje. 1675 05 Jono Kazimiero kūnas buvo atvežtas į Lenkiją ir palaidotas Krokuvoje, Vavelio katedroje 1676 01 31. Širdis palaidota Saint-Germain-des-Prés Sen Žermen de Prė vienuolyne Paryžiuje.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
