aA
Pasitraukimas buvo įvykdytas tvarkingai. Jie visiškai išvesti iš miesto", sakė M. Udugovas palydoviniu telefonu iš nenurodytos vietos.

Pasak M. Udugovo, sukilėlių karo lauko vadas Šamilis Basajevas pranešė, kad išvedimas buvo įvykdytas "pagal mūsų valstybės gynimo planą".

"Perdislokavimas buvo sėkmingas. Visi kariuomenės daliniai išėjo iš anksto parengtais maršrutais, su visais ginklais ir amunicija", sakė M. Udugovas.

Jis nepatikslino, kiek kovotojų išėjo iš nusiaubto Grozno, kurį rusai be paliovos atakavo nuo pat Naujųjų metų. Manoma, kad rusams Grozne priešinosi nuo 1 500 iki 5 000 čečėnų kovotojų.

Rusijos naujasis atstovas spaudai Sergejus Jastržembskis antradienį sakė, kad mūšiai Grozne tebevyksta, tačiau kai federalinės pajėgos užėmė strateginę Minutkos aikštę, atveriančią kelią į sostinės centrą, įvyko persilaužimas.

"Jei jie paliks Grozną, mes apie tai būtinai pranešime", sakė jis spaudos konferencijoje, pridūręs, kad sukilėliai nuolat mėgina ištrūkti iš sostinės, tačiau visoms jų pastangoms užkerta kelią Rusijos pajėgos.

S. Jastržembskis kalbėjo, kad Rusijos kariai, pirmadienį užėmę Minutkos aikštę, iškovojo simbolinę pergalę.

"Minutka buvo simbolis, strateginė sankryža, iš kurios į Grozną veda daug kelių", sakė jis.

Federalinės pajėgos patvirtina išsiveržimo faktą, tačiau teigia, kad mieste dar liko 2,5 tūkst. kovotojų.

Pasak Rusijos kariškių, "maždaug pusė Grozne esančių kovotojų - užsienio samdiniai".

Rusijos gynybos ministras Igoris Sergejevas Mozdoke, didžiausioje federalinių pajėgų vadavietėje šalia Čečėnijos, tvirtino, kad "pagal federalinės vadovybės pranešimus Grozne įvyko persilaužimas".

Čečėnų pasitraukimas būtų reikšmingas etapas kare, tačiau tai dar nereiškia, kad keturis mėnesius trunkantis konfliktas eina į pabaigą.

Jeigu kovotojai tikrai išėjo iš miesto, tai dar kartą parodytų, kad jie yra ištikimi išbandytai taktikai, ištobulintai per 1994-1995 metų karą, kai kovotojų grupės staigiai išsiverždavo iš rusų apsiausties.

Rusija pradėjo karo operaciją Čečėnijoje praėjusį rugsėjį. Jos kariuomenė greitai užėmė Čečėnijos žemumas, tačiau puldama Grozną, susidūrė su nuožmiu sukilėlių pasipriešinimu. Sukilėliai dar kontroliuoja daugelį kalnų rajonų, esančių į pietus nuo sostinės.

Savaitgalį sukilėliai teigė, kad jų lyderis Aslanas Maschadovas įsakė išsilaikyti Grozne bent iki vasario 23-iosios. Tą dieną 1944 metais Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas pradėjo masišką čečėnų deportaciją.

Rusijos štabo pareigūnų duomenimis, iš viso ginkluotose formuotėse, kurios priešinasi federalinėms pajėgoms respublikoje, dabar yra 5-7 tūkst. aktyvių kovotojų".

Pareigūnai patikslino, jog turimi omenyje "aktyvūs durtuvai" - nuolatiniai ginkluotų formuočių nariai, o ne tie čečėnai, kurie dieną dedasi esą taikūs gyventojai, o naktį ima į rankas ginklą".

Tuo tarpu sukilėlių tinklalapis "kavkaz.org" antradienį pranešė, kad per pastarąsias dvi dienas žuvo trys iš aukščiausių čečėnų sukilėlių vadų, įskaitant pirmojo Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo sūnėną.

Leča Dudajevas buvo Grozno meras ir vadovavo vienam sostinės gynėjų būrių.

Be to, ankstų antradienio rytą mūšyje žuvo sukilėlių generolai Aslambekas Ismailovas ir Chunkarpaša Israpilovas.

S. Jastržembskis abejoja Didžiosios Britanijos dienraščio "The Independent" pranešimais, kad čečėnų lauko vadui Šamiliui Basajevui Alchan Kaloje netoli Grozno buvo padaryta operacija. Jis teigė, kad tokias žinias dažnai skelbia patys sukilėliai.

Didžiausia Ispanijos agentūra "Editorial Falange Espanola", remdamasi čečėnų kovotojais, iš Alchan Kalos pranešė, kad Š. Basajevui buvo nutraukta koja, kai jis užmynė ant minos, išeidamas iš Grozno.

Kol kas kiti šaltinių šios informacijos nepatvirtino.

Anksčiau buvo pranešama, kad Š. Basajevas su 2 tūkst. kovotojų atėjo iš Grozno į Alchan Kalą, kur jam buvo padaryta operacija.

Prorusiškas čečėnų lyderis Bislanas Gantamirovas sakė, kad apie 700 kovotojų bandė išsiveržti iš Grozno, tačiau buvo užblokuoti Jermolovkoje, Čečėnijos sostinės priemiestyje.

Maskvoje sudarytos Čečėnijos Valstybės tarybos vadovas Malikas Saidulajevas teigė, kad iš Grozno praėjusią parą išėjo maždaug tūkstantis čečėnų kovotojų.

Kaip jis pareiškė interviu agentūrai "Interfax" antradienį, čečėnų kovotojai išėjo grupėmis prie Jermolovkos gyvenvietės ir pasitraukė į kalnus. "Kai kuriais duomenimis, jie yra savo bazėse prie Alchan Kalos. Grozne dabar yra, įvairiomis žiniomis, 1,5-2 tūkstančiai kovotojų", pranešė M. Saidulajevas.

Pasak jo, kovotojai laikys Grozną savo rankose tiek, kiek jiems reikės. Valstybės tarybos vadovas vėl paneigė informaciją, kad kovotojai masiškai sudeda ginklus ir pasiduoda Bislano Gantamirovo vadovaujamos čečėnų milicijos daliniams.

"Kai kas mėgina susikurti sau reklamą ir parodyti federalinei valdžiai vaizdą, kuris anaiptol neatitinka tikrovės", sakė jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.