A.Brazauskas mano, kad jo vadovaujama Vyriausybė dirba neblogai, bet kartu pripažino, jog kai kuriais atvejais nesugebėta pasiekti tam tikrų tikslų.
Džiaugiasi finansine drausme
- Kuo galėtumėte pasidžiaugti, kokius pasiekimus pavadintumėte svarbiausiais per dvejus Jūsų vadovavimo Vyriausybei metus?
- Manau, svarbiausia - pasiekta finansinė drausmė: sureguliuoti finansiniai srautai, skolinimosi apimtys. Smarkiai sumažinome valstybės finansinius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, “Sodrą” perėmėm su milžiniška skola. Ji siekė apie 450 milijonų litų, dabar neliko nė pusės jos.
Stabili finansinė situacija užtikrino aukštą kreditinio pasitikėjimo reitingą. Tai leidžia gerokai sumažinti skolos aptarnavimo išlaidas, todėl daugiau biudžeto lėšų galime skirti ne skoloms grąžinti, o kitoms sritims finansuoti. Išlaikome gana žemą skolos dydį, kuris sudaro tik 26 procentus nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Europoje yra daug valstybių, kur šis skaičius siekia 40-50 proc. BVP.
Nesakau, kad esame labai turtingi ir turime didžiulį biudžetą. Mūsų biudžetas turėtų ir galėtų būti gerokai didesnis.
- Kodėl nesiseka labiau padidinti biudžetą, tai yra BVP perskirstymo procentą, kaip esate žadėjęs prieš kurį laiką?
- Išties nesiseka. Čia daug priežasčių. Viena jų - vis dar šlubuoja mokesčių mokėjimo disciplina. Ne visos bendrovės supranta, kad gyvenant valstybėje reikia skirti ir savo indėlį bendriems dalykams. Šita samprata jau ateina, bet labai lėtai. Dėl to mes negalime gerokai padidinti atlyginimų biudžetininkams - švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų sričių darbuotojams.
Bet didelis BVP augimas užtikrina teigiamus poslinkius, tarkim, didina vartojimą. Žmonės pradėjo gerom sąlygom skolintis būsto statybai ir ji labai smarkiai išaugo. Pensijas per metus didinom keletą kartų ir dar didinsim.
Atkreipčiau dėmesį į valstybės investicijas. Jos užtikrina ir normalų gyvenimą, ir gamybos apimtis, ir žmonių pajamas. Investicinė programa nuolat didėjo. Vien Mindaugo karūnavimo jubiliejui buvo užbaigta gausybė didžiulių objektų. Juos galima skaičiuoti dešimtimis, juos visi mato ir gali naudotis.
- Bet liūto dalis šių jubiliejinių investicijų teko Vilniui. Pasigendama daugiau dėmesio likusioms Lietuvos vietovėms.
- Mindaugo karūnavimo išvakarėse tikrai buvo kiek didesnė valstybės investicijų koncentracija Vilniuje. Bet tai buvo neišvengiama. Tačiau būta tikrai nemažų investicijų ir kituose miestuose. Tarkim, Kaune, kur atidarytas M.K.Čiurlionio muziejus ir pagaliau užbaigtas M.K.Čiurlionio tiltas, arba Kretingoje, Panevėžyje, Trakuose. Daug kam teko tų pinigų. Ieškome būdų, kaip padidinti investicijas, bet ne visada yra objektyvių priežasčių skirti daugiau lėšų.
Į valdžią veržiasi visos partijos
- Ar turite galvoje ir Kauno valdžios chronišką nesugebėjimą parengti gerus investicinius projektus, kurie pritrauktų valstybės ir privatų kapitalą?
- Visada reikia labai gerai apgalvoti, ko reikia miestui. Vien prašyti pinigų - “štai, man reikia jų, ir viskas” - nepakanka. Reikia parengti gerą investicinę programą. Turi būti pagrįsti projektai, parengtos galimybių studijos, atlikti visi priešprojektiniai darbai.
Kaunas šioje srityje atrodo blogai, palyginti su Vilniumi ar Klaipėda. Vilnius visada labai gerai žino, ko nori. Jis turi labai gerą viziją, detaliai apsvarstytą plėtros programą, prioritetus. Jis visuomet turi puikiai parengtų projektų, pretenduojančių į valstybės investicijas. Todėl jų ir gauna. O Kaunas to neturi. Deja, valdžia ten nuolat blaškosi.
- Ir net socialdemokratų meras Giedrius Donatas Ašmys nesugebėjo pakeisti situacijos į gerąją pusę?
- Kiekgi G.D.Ašmys vadovavo - vos daugiau nei pusmetį. Ką gali padaryti per pusę metų? Nieko. Reikalinga stabili valdžia, kuri dirbtų visą kadenciją, o ne blaškytųsi ir politikuotų.
- Kaip pakomentuotumėte situaciją Vilniuje?
- Dabar ji normalizavosi. Beveik neliko apie ką kalbėti.
- Pripažįstate, kad socialdemokratai padarė klaidą bandydami gauti valdžią Vilniuje? Juk dar praėjusią žiemą atrodė, kad simpatizuojate Artūrui Zuokui...
- Dėl tų simpatijų - tai čia žiniasklaidos išsigalvojimas. O dėl bandymo gauti mero postą - nežinau, galit vadinti tai klaida, jeigu norit. Pirmiausia, ne vieni socialdemokratai tai darė. Tai buvo didelė penkių partijų koalicija. Ėjimas į valdžią nėra blogai. Kodėl socialdemokratams tai turi būti prirašoma kaip neigiamas žingsnis, o liberalams kaip teigiamas? Vienodai vertinkim partijas. Visos nori būti valdžioje. Tai natūralus dalykas politikoje. Ir taip bus visada.
A.Zuoką palaikė nemaža visuomenės dalis. Aš labai gerai vertinu, kai kandidatą į merus palaiko dauguma miestiečių. Bet politinis žaidimas yra politinis žaidimas, ir nieko čia nepadarysi.
Nemato priežasčių valdančiajai daugumai žlugti
- Ar matytumėt kokių nors veiksnių, galinčių pakenkti Vyriausybės stabilumui iki kitų Seimo rinkimų?
- Jeigu kalbėtume apie pačią Vyriausybę, tai nematau tokių pavojų. Ji dirba produktyviai. Vyriausybė yra pakankamai vieninga. Žinoma, sprendimų priėmimo procese iškyla diskusijų. Bet visuomet išklausom, apsvarstom dar kartą diskutuotiną klausimą, galų gale, jeigu reikia, atidedam sprendimo priėmimą. Niekas kirviu nekapoja. Visi ministrai dirba gerai. Nematau nė vieno, kuriam turėčiau tokių pastabų, dėl kurių jis turėtų pasitraukti. Tam tikrų problemų yra kai kuriose ministerijose, jas stengiamės spręsti, šalinti trūkumus.
Bet ir neleisime, kad mums kas “komandavotų”. Mes tikrai įsiklausom į ekspertų, specialistų, ekonomistų patarimus visais klausimais, tačiau ten, kur yra mūsų įgaliojimai priiminėti sprendimus, mes priiminėjom ir priiminėsim.
- Kaip vertintumėt bendravimą su Prezidentu ir Seimo dauguma?
- Mūsų santykiai su Prezidentu normalūs. Mano, kaip premjero, ir visų ministrų bendravimas su juo tikrai yra korektiškas, geranoriškas. Stengiamės dirbti savo įgaliojimų ribose. Tai valstybės politinio stabilumo pagrindas.
Nepaisant visų kalbų ir prognozių, normaliai dirba Seimo valdančioji dauguma. Yra tam tikrų niuansų, pavyzdžiui, bendravimas kai kuriose savivaldybėse. Čia geriausiai matomas Vilniaus pavyzdys, kur socialdemokratai ir socialliberalai atsidūrė skirtingose politinėse pusėse. Tai nėra labai geri reiškiniai ir mes ieškome būdų, kaip sureguliuoti šituos santykius, kad nebūtų pakenkta bendram tikslui išlaikyti darbingą daugumą ir ateiti į Seimo rinkimus kartu parodant, ką gero padarėm.
Nematau jokių ypatingų priežasčių, dėl kurių dabartinė Seimo valdančioji dauguma subyrėtų.
Kišenėje turi 200 litų
- Ūkininkai lyg ir sutinka, kad Europos Sąjungoje bus gyventi lengviau, bet tvirtina, kad gyventi jie turi ir dabar. Ir reikalauja pinigų. Kodėl neduodate tiek, kiek jie prašo, kad galėtų bent apynormaliai išgyventi, sulaukdami ES?
- Žemės ūkyje yra tikrai sudėtinga situacija. Sunaikinus visą egzistavusią sistemą 1991-1992 metais nieko alternatyvaus nebuvo sukurta. Esminė reforma taip ir neprasidėjo. Beje, reformos visuomet yra ilgalaikis procesas. Pavyzdžiui, tarpukaryje žemės reforma prasidėjo 1922 metais, bet taip ir nesibaigė iki 1940-ųjų, kai atėjo rusai. Žemės ūkio sektorius Lietuvoje dar yra per didelis.
Nuo sovietinių laikų jis deformuotas - tais laikais Lietuva turėjo žemės ūkio produkcija aprūpinti nemažą dalį kitų respublikų gyventojų. Todėl kai kuriose srityse žemės ūkis neišvengiamai turėtų mažėti. Kaimas turi stengtis persiorientuoti į tas gamybos šakas, kurios yra paklausios rinkoje arba pakankamai subsidijuojamos.
Po 1992 metų reikėjo kažkaip padėti gyventi kaimo žmogui. Visos reformos kaime per tuos metus vyko stichiškai, nebuvo jokios strategijos. Valstybei teko nuolat gesinti socialinius gaisrus kaime. Ten vyko ir iš esmės tebevyksta ne ekonominė, o socialinė politika. Šiandien ūkininkai reikalauja padengti visas gamybos išlaidas. Bet taip niekur nedaroma. Kas bus, jeigu imsime dengti gamybos išlaidas baldininkams, tekstilininkams, avalyninkams?
- Tad populistinių sprendimų duoti ir duoti pinigų Jūs nepažadate?
- Aš dabar kišenėje turiu apie 200 litų. Visa kita yra valstybės pinigai. Ne Brazausko, o valstybės! Visi eina pas Brazauską ir prašo pinigų. Bet jų yra tiek, kiek yra, ir vien dėl keliamų reikalavimų daugiau tikrai nebus.
Atostogas praleis Lietuvoje
- Ar vadovausite socialdemokratams per ateinančius Seimo rinkimus ir sieksite vėl premjero posto, jeigu jūsų partijai pavyks laimėti juos?
- Nežinau. Klausimas per ankstyvas, dar nesvarstytas. Kitąmet žiūrėsim, kaip bus.
