Socialdemokratas G. Kirkilas, minėtosios replikos autorius, teigia, kad konservatoriai prisigalvojo problemų lygioje vietoje.
Iš tikrųjų jis yra daugiau nei teisus. Kas ta lentelė, jeigu nepagarba žmonėms rodoma dar grubiau ir daug akivaizdžiau, tik ji nėra “užrašyta”, “išgraviruota”?
Šiuo atveju ir socdemai, ir Vilniaus meras, užkabinę lentelę, ir konservatoriai, ją sukritikavę, siekė to paties tikslo – pasireklamuoti. Žmonės mato tik tai, kas yra vieša, gerų darbų, kurie kaip nors “nesimaterializuoja”, niekas nelinkęs prisiminti ar pastebėti. Ir todėl politika Lietuvoje, kurios, reikėtų pasakyti, neaplenkia toliau pažengusiame pasaulyje vyraujančios tendencijos, labai sparčiai tampa viešųjų ryšių kontorų kovos lauku.
Todėl ir Dainų šventė, ir apskritai visas Mindaugo karūnavimo 750–metis pasitarnavo valdžios “pasipopuliarinimui”. Vieną koncertą “atidaro” vienas, kitą – antras, o trečias padovanoja gėlių.
Nesunku pastebėti, kaip iki šiol socdemai vis primena, kad tautai džiugią šventę padovanojo A.M.Brazauskas. O Prezidentas ir Seimo Pirmininkas, nenorėdami atsilikti, paantrina visaip, kaip tik sugeba ar pavyksta. Dėkoja rengėjams arba…siekia greičiau pamiršti “džiaugsmo protrūkį”, kad A.Brazauskas ir socdemai neprisiimtų visų laurų. Jiems padeda visa oficialioji opozicija, ta, kuri neturi Vilniaus mero.
Tarkime, visuotinai priimta, kad politikai pradėtų ir užbaigtų svarbius renginius, skaitytų įžangines, baigiamąsias ar sveikinimo kalbas ir taip tarsi tuos renginius pakeltų “iš lokalinio į nacionalinį lygmenį”. Deja, bet tokia nuomonė yra vyraujanti. Ir jei vieniems reikia ką nors sureikšminti, kitiems – susireikšminti.
Tik, deja, retas kuris iš stebėtojų supranta, jog visa tai yra gražus fasadas pridengti veiksmus, kurie atliekami savo elektoratui mobilizuoti, savo darbams sureikšminti. Vėlgi už tuos pačius mokesčių mokėtojų pinigus, kuriuos politikai linkęs skaičiuoti tik tada, kai yra opozicijoje arba kai padaro ką nors ypatingai svarbaus.
Ir kodėl gi taip nesielgti, jeigu žmonės palankiai sutinka politikų kalbas ir kai kurie vos ne išsižioję laukia, gal kuris iš tų “pateptųjų” pastebės, paspaus ranką? Juk politikai “nepadarytų” kurio nors renginio reikšmingesnio, jei visuomenė manytų kitaip. Jei ne lankstytųsi valdžiai, o daug kritiškiau vertintų jos veiklą, reikalautų iš jų kitų dalykų ir negalvotų, kad valdžia, A. Brazauskas, R.Paksas ar kuris kitas yra visagaliai.
Bet ko norėti iš eilinių mirtingųjų, pripratusių būti stumdomais vietos valdininkų ar ligoninės vyr. gydytojų, jei vadinamasis elitas ar pretendentai į šį sąrašą nuolankiai drebina kinkas prieš premjerą ar bet kurį kitą, kuris tik užima aukštesnes pareigas, taip verždamiesi prie valdžios ar teikdamiesi į draugus?
Štai vienas labai labai gabus studentas, kaip galima buvo suprasti iš “Lietuvos ryto” straipsnio, pasirodžiusio prieš keletą savaičių, baisiausiai įsižeidė, kad Prezidentas ne jam, o kažkokiam “negabailai” įteikė diplomą. Ir nuoskauda buvusi tokia, kad kažkuris iš dėstytojų (!!!!) studentui pasiūlęs kaip protesto ženklą diplomą suplėšyti ir išmesti.
Tarsi dėl Prezidento rankos paspaudimo buvo mokytasi. O gal iš tikrųjų aukšto pareigūno ar politiko prisilietimas Lietuvoje vis dar atveria kelią į geresnę darbo vietą?
Šventiniai kurių nors aukštų valstybės pareigūnų priėmimai taip pat šį tą pademonstruoja. Pirmiausia organizatoriai pasidaro svarbių ir mažiau svarbių, nusipelniusių ar mažiau nusipelniusių asmenų sąrašus. O paskui tie mažiau nuspelniusieji labiausiai įsižeidžia, kad neteko dalyvauti išrinktųjų puotoje, negalėjo pažibėti tarp ponų ir ponių.
Nuoskaudos šiaip nenuryja, o žiniasklaidai pasakojasi, kaip žmona ar draugė pasisiuvo suknelę, prisipirko rankinukų, kiek visa tai kainavo ir ir, matai, nuėjo niekais. Nepavalgė ir nepagėrė…už mokesčių mokėtojų pinigus.
Tarsi visa tai padėtų dirbti tuos darbus, kuriuos jie įsipareigojo padaryti savo rinkėjams arba už kuriuos gauna atlyginimą. O gal?
