V.Vykės Freibergos pasirašytas priesaikos tekstas bus perduotas į valstybės archyvą.
Po priesaikos parlamentarai pasveikino prezidentę plojimais ir drauge sugiedojo valstybės himną.
Po ceremonijos V.Vykė Freiberga pareiškė viltį, kad "šis naujas kelio tarpsnis, kurį mums reikės nueiti kartu, bus toks saulėtas kaip diena, kurią Dievas mums šiandien padovanojo, ir po to mes galėsime pažvelgti į jį džiaugdamiesi ir didžiuodamiesi".
Ji pabrėžė, kad Latvija atvira visiems savo gyventojams, nurodydama, kad labai vertina kiekvienos Latvijoje gyvenančios tautos savitumą - "šiame vainike yra vietos visoms tautoms". Drauge ji pabrėžė, kad "visiems mums reikalinga viena kalba ir viena Motina Latvija".
Inauguracijoje dalyvavo Latvijos vyriausybės nariai, tarp jų ministras pirmininkas Einaras Repšė, taip pat apie 70 užsienio diplomatų ir prezidentės pakviestų svečių, kurie vakare dalyvaus inauguracijos pokylyje Rundalės rūmuose.
Birželio 20 dieną neeiliniame posėdyje per uždarą balsavimą Seimas balsų dauguma perrinko Latvijos prezidente V.Vykę Freibergą antrajai kadencijai.
V.Vykė Freiberga buvo vienintelė oficialiai iškelta kandidatė į prezidento postą. Už jos išrinkimą Latvijos prezidente balsavo 88 deputatai, prieš - 6.
1937 metų gruodžio 1 dieną Rygoje gimusi V.Vykė-Freiberga užaugo Prancūzijos Maroke, į kurį jos tėvai atvyko 1944 metais bėgdami nuo į Latviją įžengusios sovietų armijos. Čia Kasablankos prancūziškoje mokykloje būsimoji valstybės vadovė įgijo puikias prancūzų kalbos žinias, kurias yra gyręs Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas).
1999 metais, kai pirmą kartą buvo išrinkta prezidente, V.Vykė-Freiberga buvo beveik nežinoma, nes daug metų praleido Kanadoje, kur 1965 metais Monrealio universitete jai buvo suteiktas eksperimentinės psichologijos profesorės mokslo vardas.
Tačiau per ketverius metus šiame poste savo atkakliu darbu siekiant šalies pakvietimo į ES ir ypač NATO prezidentė užsitarnavo populiarumą ir tapo įtakinga politike.
Prieš praėjusį lapkritį Prahoje vykusį NATO viršūnių susitikimą V.Vykė-Freiberga ne vieną kartą perskrido Atlantą, mėgindama sutelkti latvių išeivių bendruomenės Jungtinėse Valstijose paramą šalies siekiui prisijungti prieš Šiaurės Atlanto aljanso.
Kai Prahoje Latvija gavo kvietimą į NATO, V.Vykė-Freiberga pareiškė: "Mums Latvijoje tai tarptautinio teisingumo ženklas".
Drauge su kitų būsimųjų ES bei NATO narių iš Rytų Europos vadovais Latvijos prezidentė tvirtai rėmė Jungtines Valstijas per Irako krizę, nors tai gerokai suerzino didžiąsias ES šalis Prancūziją ir Vokietiją, kurios sukritikavo kandidates dėl nelojalumo blokui, kurio narystės siekia.
Vašingtone po susitikimo su JAV prezidentu George'u W.Bushu (Džordžu V.Bušu) paprašyta pakomentuoti skirtingus Europos šalių požiūrius į Iraką, V.Vykė-Freiberga sakė, jog sovietų okupacijos metais Baltijos valstybių patirtos kančios nulėmė jų įsitikinimą, kad "nuolaidžiavimas" nėra teisingas kelias.
"Mes neabejotinai matėme nuolaidžiavimo rezultatus, tiksliau jų trūkumą, - sakė prezidentė. - Daug lengviau toleruoti diktatorių, kai jis reguliuoja kažkieno kito, o ne tavo gyvenimą".
"Pusę amžiaus mes kentėjome, nes diktatoriams buvo leista netrukdomiems veikti puoselėjant menką viltį, kad jie kažkokiu būdu pamatys šviesą ar pasitaisys, arba paprasčiausiai nekreipiant dėmesio į tuos, kurie kentėjo nuo jų veiksmų", - sakė ji.
Dabar viena svarbiausių V.Vykės-Freibergos užduočių bus užtikrinti, kad rugsėjo 20 dieną vyksiančiame referendume latviai pritartų šalies narystei ES, nors viešosios nuomonės apklausos rodo, kad šalyje įsivyravusios euroskeptiškos nuotaikos.
V.Vykė-Freiberga sakė "negalinti net įsivaizduoti, kad atėjus laikui latviai pasakys "ne" narystei ES". "Manau, kai ateis laikas priimti sprendimą, Latvijos rinkėjai pažiūrės į kitas šalis kandidates ir paklaus savęs, ar jie nori likti gale", - sakė ji.
Interviu BNS Latvijos vadovė pabrėžė, kad šalies rinkėjams turi būti paaiškina kiekviena detalė apie narystę ES. Paklausta, ką mano referendumo kampanijai parengtą informacinę medžiagą, V.Vykė-Freiberga išsakė tik vieną kritišką pastabą - dėl mažo spaudinių šrifto. "Reikėtų pagalvoti apie vyresnio amžiaus žmones, taip pat tuos, kurių regėjimas prastesnis".
V.Vykė-Freiberga yra ištekėjusi, turi du vaikus.
2000 metų gegužę V.Vykė-Freiberga tapo Toronto Victorios (Viktorijos) universiteto garbės daktare, tu pačių metų rugpjūtį - Latvijos universiteto garbės daktare, o 2002 metų balandį jai buvo suteiktas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktarės vardas.
