Tačiau skaitytojų dėmesiui knieti pateikti keletą citatų iš minėtojo skelbimo.
“Iš tiesų esu priverstas pripažinti, kad, išnagrinėjus veikiančius įstatymus ir aptikus gausybę teisinių spragų bei įvertinus didžiulį valdžios aparato ir politinių partijų pasipriešinimą, tapo aišku, kad demokratiškas kelias šiai iniciatyvai įgyvendinti Lietuvoje šiandien yra neįmanomas.”<…>
“Tačiau mes nesiruošiame pamiršti Jūsų palaikymo ir Jūsų išreikštos valios, kuri dar labiau sustiprino siekį pakeisti šiandien Lietuvoje egzistuojančią rinkimų sistemą. Todėl kai kurie iniciatyvinės grupės nariai ketina ir toliau siekti įgyvendinti rinkimų sistemos pakeitimo idėją, tačiau kitu būdu.<…>"
Iš trumpučio skelbimo teksto galima būtų suprasti, kad Seimo narys Viktoras Uspaskichas nepasiduoda po pirmosios nesėkmės, įgyvendinant referendumo dėl Seimo rinkimų sistemos pakeitimo idėją. Jei nesugebėjo, anot jo, demokratiškai, galbūt pavyks kitais būdais. Turbūt reikia suprasti, kad nedemokratiškais.
Jei tai nėra neapdairi klaida, padaryta, siekiant sureikšminti pareiškimą, V.Uspaskichas gan smarkiai pagrasino.
Kokių tikslų iš tikrųjų siekta, “Atgimimui” nepavyko sužinoti, nes V.Uspaskichas su savaitraščiu atsisako bendrauti. V.Uspaskicho kolegų, kitų politikų, klausėme, kokie, jų manymu, galėtų būti tie “kiti būdai”. Ir ar politinė sistema yra atspari tiems “nedemokratiniams” būdams? Ypač kai V.Uspaskichas yra vienas iš valdančiosios koalicijos atstovų, priklauso Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijai ir vadovauja Seimo Ekonomikos komitetui.
Kolegos politikai mano, kad jei vieną kartą jau pasisekė nepasiduoti V.Uspaskicho provokacijoms, galbūt sąmoningumo pakaks demaskuoti ir kitus šio politiko ėjimus.
“Ar tikrai V.Uspaskichas demokratiškai rinko parašus? Juk buvo įrodyta, kad didelė jų dalis buvo suklastoti. Man šis jo skelbimas labiau panašus į bandymus pasiteisinti po pralaimėjimo bei pradėti kurti naują politinę jėgą”, - teigia valdančiosios koalicijos atstovas, socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
“Kokie gali būti nedemokratinio veikimo būdai? Politikų papirkinėjimas. Neskaidrus žiniasklaidos finansavimas. Taip jau buvo daroma. Kai kurie atsakomieji veiksmai į V. Uspaskicho užmojus man kelia nuostabą, tačiau demokratijoje yra įvairių dalykų, įvairių apraiškų, reikia su jomis susitaikyti. Bet sąmoninigumo joms atsispirti, manau, užteks”, - tęsė G.Kirkilas.
Socialliberalas Alvydas Sadeckas atsisakė komentuoti šį atvejį, o jo kolega Gintautas Šivickas teigė nė neįsivaizduojąs, kokiu kitu būdu V.Uspaskichas galėtų pakeisti Seimo rinkimų sistemą.
“Mūsų frakcijai Seime V.Uspaskichas gal ir neuždeda “geros etiketės”, tačiau mes nenorime įvesti diktatūros. Kiekvienas gali turėti nuomonę, ir čia yra jo asmeninė, o ne frakcijos nuomonė”, - teigė socialliberalas.
Vis dėlto panašu, kad būtent socialliberalai ir yra didžiausia V.Uspaskicho “kitų būdų” auka. Žinoma, savo noru. Šis politikas yra tarsi gyvas neskaidrių ryšių tarp Naujosios sąjungos ir jo įrodymas. Nors socialliberalai griežtai pasmerkė V. Uspaskicho ketinimus keisti Seimo rinkimų sistemą, niekas nesiryžta jo išmesti iš frakcijos, o juo labiau – iš Ekonomikos komiteto pirmininko pareigų.
Ar negalima būtų įtarti nelegalaus politinio finansavimo fakto? Kodėl gi ne. Ir panašu, kad V.Uspaskichas šiuo savo paskutiniuoju pareiškimu nepasakė nieko naujo. Tiesiog gana atvirai priminė, kad prieš artėjančius Seimo rinkimus, į kuriuos jis galbūt eis su nauja partija, galios tie patys teisės aktai, leidę jam “nusipirkti” gana aukštas pareigas, politinę ir teisinę neliečiamybę.
