Minėtoje konferencijoje G.Kirkilas paragino Lietuvos ir Latvijos politikus per vasarą neformaliuose susitikimuose išsiaiškinti pastaruoju metu kilusius nesutarimus ir pabandyti atsakyti į klausimą, kam jie gali būti naudingi.
"Reikėtų išsiaiškinti, kam tai yra naudinga. Mums gadinti santykius dėl smulkių ambicijų yra visiškai nenaudinga", - spaudos konferencijoje sakė jis.
G.Kirkilas pažymėjo, jog Baltijos šalių bendradarbiavimas iki šiol buvo pavyzdžiu ne tik stojančioms, bet ir kai kurioms esamoms Europos Sąjungos (ES) ir NATO narėms.
Latvijos parlamente iki šiol neratifikuota 1999 metais pasirašyta sutartis dėl valstybės sienos, kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos Baltijos jūroje nustatymo.
Lietuva šią sutartį ratifikavo 1999 metų rudenį, tačiau Latvijos parlamente sutarties ratifikavimas stringa, daliai Latvijos politikų nerimaujant, kad sutartis atims iš Latvijos žvejų jų tradicinius žūklės plotus.
"Dabartinė valdančioji Latvijos koalicija įsivarė save į kampą, per rinkimus aiškindami, jog buvo suderėta blogai, jog lietuviai laimėjo. Dėl to dabar negali Seime patvirtinti tos sutarties", - sakė G.Kirkilas.
Praėjusią savaitę tarp Vilniaus ir Rygos įsiplieskė "kiaulienos karas", Latvijai įvedus kiaulienos importo iš Lietuvos apribojimus. Lietuvai pagrasinus imtis atsakomųjų priemonių Latvijoje pasigirdo raginimų boikotuoti visu lietuviškus produktus.
Alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, atsisakiusi dalyvauti savaitgalį Vilniuje vykusiose vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo 750-ųjų karūnavimo metinių iškilmėse. Latvijos prezidentė teigė negalėjusi atvykti į Vilnių dėl užimtumo.
Lietuva ir Latvija tikisi tapti visateisėmis ES ir NATO narėmis 2004 metų pavasarį, tačiau Latvijai pakeliui į ES dar teks perlipti rudenį rengiamo referendumo slenkstį.
Lietuva narystei ES pritarė gegužę surengtame referendume.
