aA
Estijos visuomenė ir politikos sluoksniai mažiau susiskaldę nei Latvijos, pasakė spaudos konferencijoje Latvijos parlamentinės žmogaus teisių ir visuomenės reikalų komisijos pirmininkas Antonas Seikstas, pasakodamas apie komisijos vizitą į Taliną.
Flag of Estonia
Pasak jo, Estijos visuomenėje mažiau jaučiamas skirtumas tarp estų ir kitataučių; parlamento opozicija taip pat dirba konstruktyviau.

Jis pastebėjo, kad praktiniame gyvenime estai lankstesni kitataučių atžvilgiu: Estijoje yra valstybės išlaikomas radijas, transliuojantis rusų kalba, visi įstatymai automatiškai verčiami ne tik į anglų, bet ir į rusų kalbas.

Savo ruožtu komisijos narė Viola Lazo pasakė, kad estai visada žengė šiek tiek pirma Latvijos visuomenės integracijos srityje ir suteikė pilietybę tiems gyventojams, kurie buvo lojalūs Estijos valstybei.

V.Lazo pabrėžė, kad integracija yra dvišalis procesas, todėl norą integruotis turi rodyti ir latviai, ir kitataučiai.

"Niekas nenori laikytis aukso vidurio, nes kraštutinumai politiškai naudingesni", - pasakė ji.

V.Lazo taip pat nurodė, kad Latvija daugelyje integracijos sričių nuveikė daugiau nei Estija, bet ši sugebėjo sėkmingiau pristatyti savo laimėjimus ir vidaus politikos, ir tarptautiniu mastu.

Komisijos narys Jūris Vidinis pripažino, kad apsilankęs Estijoje įsitikino, jog finansinės lėšos padeda išspręsti daugelį problemų.

"Estijos problemos tokios pačios, kaip ir mūsų, bet sušvelninti jas padeda didesnės integracijai skiriamos finansinės lėšos", - pasakė jis.

Savo ruožtu komisijos narys Miroslavas Mitrofanovas pripažino, kad jo įspūdžiai apie Estijoje vykstančius procesus prieštaringi. Neigiamą įspūdį jam padarė tai, kad deklaruojami visuomenės integracijos laimėjimai neretai skiriasi nuo realizuojamų gyvenime, pavyzdžiui, kitataučiai labai mažai dalyvauja realizuojant integravimo programas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.