Nors valdančiosios koalicijos partnerių pozicija K.Glavecko siūlymo atžvilgiu buvo nuosaiki, Seimo liberalai ir socialliberalai prisipažino gerokai jaudinęsi susiklosčius tokiai padėčiai.
Opozicinės Seimo Socialdemokratų frakcijos atstovai nuo valdančiojoje koalicijoje kilusio eilinio skandalo vakar laikėsi atokiau. Tuo tarpu kai kurie Seimo konservatorių atstovai K.Glavecką kaltino mėginimu "politiškai bankrutuojančių" liberalų sąskaita susigrąžinti dalį centristų rinkėjų. Pats K.Glaveckas vėliau LŽ aiškino valdančiajai koalicijai norėjęs tik gero.
Spaudos konferencijoje K.Glaveckas pareiškė, kad premjerui R.Paksui vertėtų pasitikrinti, ar jo Vyriausybė Seime turi pakankamą paramą, galinčią garantuoti valdančiosios koalicijos inicijuojamų reformų vykdymą.
"Neapibrėžta padėtis yra žalinga ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai, - sakė centristų lyderis. - Tokia situacija gali peraugti ne tik į kokius nors politinius nesusipratimus ar streikus, bet ir į gilią valdymo krizę. Todėl mes turime pasitikrinti, ar einame pagal savo programą reformų keliu, ar stojame, nes be daugumos vykdyti reformų neįmanoma".
Pirmasis į K.Glavecko siūlymą sureagavo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Pasak informuotų LŽ šaltinių, jį centristų lyderio pareiškimas sukrėtė dar labiau nei premjerą R.Paksą, kuriam buvo taikomas siūlymas.
Teigiama, kad K.Glavecko siūlymą Seimo pirmininkas lygino su užvakar kilusiu skandalu, ūkio eksministrui Eugenijui Maldeikiui apkaltinus aukščiausius šalies vadovus ryšiais su finansinėmis grupuotėmis.
Socialliberalų frakcijos seniūno Gedimino Jakavonio ir Liberalų frakcijos seniūnės pavaduotojo Klemenso Rimšelio pasirašytame rašte K.Glavecko siūlymas vertinamas "kaip vienas būdų sutelkti jėgas pradėtoms koalicinės Vyriausybės reformoms spartinti". Šį siūlymą artimiausiu metu žadama apsvarstyti valdančiosios koalicijos koordinacinėje taryboje.
Atsakydamas į K.Glavecko siūlymą premjeras R.Paksas pareiškė, jog balsavimą dėl pasitikėjimo Vyriausybe inicijuoti galima tik pageidaujant visai valdančiajai koalicijai. "Jei siūlymas dėl pasitikėjimo išeitų iš valdančiosios koalicijos, tikrai nematau problemų patikrinti, bet valdančioji koalicija turėtų tai spręsti, o aš norėčiau dirbti savo darbą", - žurnalistams sakė jis.
Pasak premjero atstovo spaudai Rosvaldo Gorbačiovo, R.Paksas mėgino pasakyti, kad nevertėtų per daug reaguoti į atskirų koalicijos atstovų pareiškimus, nes panašaus pobūdžio sprendimai įgyja prasmę tik sutarus visai koalicijai.
Kilus triukšmui dėl CS lyderio pareiškimo, pats K.Glaveckas aiškino, kad pasitikėjimo Vyriausybe patikrinimas parlamente yra normalus dalykas, dažnai taikomas JAV bei kaimyninių Baltijos valstybių valdymo praktikoje. Be to, pasak centristų lyderio, balsavimo dėl pasitikėjimo Vyriausybe rezultatai greičiausiai R.Paksui atrištų rankas toliau vykdyti pradėtus darbus, kuriuos dabar stabdo kairieji.
K.Glaveckas abejojo, ar opozicinė Socialdemokratų partija šiandien norėtų versti Vyriausybę reikšdama jai nepasitikėjimą.
"Socdemų pozicija yra moralės klausimas, - sakė jis. - Jei jie nenori šalies valdymo perimti būtent dabar, turi išreikšti pasitikėjimą premjeru, o tai jiems užkirstų kelią toliau stabdyti mūsų reformas".
K.Glaveckas neslėpė, kad šią jo iniciatyvą paskatino užvakar Seime vykusios batalijos dėl socialdemokratų inicijuoto kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT).
Pasak parlamentarų, vienintelis K.Glaveckas tą dieną prieštaravo kompromisui su kairiaisiais ir kvietė poziciją ir opoziciją susiremti atviroje balsavimo kovoje. Liudytojai tvirtino pastebėję akivaizdų centristų lyderio nepasitenkinimą, kai visų kitų frakcijų atstovai sutarė taikiai spręsti "pensijų konfliktą".
"Atrodo, K.Glaveckas norėtų paspartinti R.Pakso Vyriausybės žlugimą, kuris reikštų ir liberalų partijos žlugimą, - LŽ sakė vienas koalicijos atstovų. - Kritus liberalams centristai greičiausiai mėgintų iš jų paveržti dalį rinkėjų ir tapti vieninteliais išlikusiais švariais po valdančiosios koalicijos žlugimo".
