aA
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) nepritarė siūlymui nustatyti, jog mokyklų, kuriose dėstoma lenkų kalba, abiturientai laikytų privalomą gimtosios kalbos brandos egzaminą.
Tokį pasiūlymą komitetui pateikė komiteto narys Janas Gabrielius Mincevičius. Jo iniciatyva komitetas pirmadienį svarstė tautinių mažumų mokyklų problemas. Parlamentaro nuomone, privalomas gimtosios kalbos brandos egzaminas padėtų lenkams išsaugoti tautinę kultūrą.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tautinių mažumų mokyklų administracijos kartu su tėvų ir mokinių atstovais gali pasirinkti, kurie brandos egzaminai turtų būti laikomi privalomai.

Iš 36 lenkų kalba dėstomų mokyklų 30-yje šiais metais gimtosios kalbos egzaminas buvo pasirinktas kaip privalomas brandos egzaminas.

Švietimo ir mokslo viceministras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Janas Dzilbo teigė asmeniškai manąs, kad būtina lenkų kalbos egzaminą įtvirtinti kaip privalomą, tačiau ministerija šio klausimo nesvarstė.

Dauguma komiteto narių siūlė palikti esamą tvarką, kuri leidžia pačioms mokykloms pasirinkti brandos egzaminus. Komiteto posėdyje dalyvavusi rusų mokyklų atstovai teigė esą patenkinti esama tvarka ir nekelia klausimo dėl privalomo gimtosios kalbos brandos egzamino įvedimo.

Komiteto pirmininkas Rolandas Pavilionis pareiškė, jog negalima vienos tautinės mažumos mokykloms taikyti skirtingus standartus. ŠMKK taip pat svarstė vadovėlių leidybos problemas ir išlaidų tautinių mažumų mokykloms skaičiavimo tvarką.

G.J.Mincevičius komitete piktinosi, jog nuo 1996 metų Lietuvoje nebuvo išleistas nė vienas vadovėlis lenkų kalba 11-12 klasėms. Lenkų mokyklų atstovai teigė, jog nuo 1998 m. lenkų kalba išleisti 5, 1999 m. - 3, o 2000 - 2 vadovėliai lenkų kalba.

Jų teigimu, šiuo metu trūksta 28 vadovėlių 5-12 klasėms. Seimo nariai pastebėjo, jog vadovėlių trūksta ne tik lenkų, bet ir lietuvių mokykloms.

Komiteto posėdyje dalyvavę Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai teigė, jog problemos dėl vadovėlių leidimo kilo decentralizavus vadovėlių užsakymus.

Pagal dabar galiojančią tvarką, ministerija pateikia mokykloms vadovėlių sąrašą, o jos pačios renkasi, kokių vadovėlių reikia. Dėl šios priežasties kai kurių vadovėlių užsakymų buvo gauta per mažai, kad leidykloms apsimokėtų juos leisti.

Dėl naujos tvarkos gerokai pabrango ir patys vadovėliai, ypač tie, kurių užsakoma nedaug. Lenkų mokyklų atstovai pateikė pavyzdį, jog fizikos vadovėlis 10-ai klasei lietuvių kalba kainuoja 16,85 lito, o lenkų kalba - net 65,85 lito.

G.J.Mincevičius teigė, jog vadovėlis lenkų kalba trečiai klasei kainuoja 100 litų. Parlamentarai pripažino, jog tokios kainos yra nepriimtinos.

"Tai yra nusikalstama kaina", - teigė komiteto narė Dalia Teišerskytė. Komiteto nariai siūlė apsvarstyti galimybes keistis vadovėliais su Lenkijos mokyklomis, tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai šį pasiūlymą įvertino skeptiškai, nes kol kas Lenkijos ir Lietuvos vidurinių mokyklų programos gerokai skiriasi.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.