Jis pažymėjo, kad Lietuvoje nėra "centrinės" Užsienio reikalų ministerijos bei Prezidentūros reakcijos į tai, kas vyksta Rusijoje. Jo teigimu, jaučiamas tik "pasimetimas".
Konstitucija numato, kad Lietuvos prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.
R. Dagio nuomone, esant įtemptiems santykiams su Rusija, Lietuva neturi remtis vien diplomatija, o užimti nuoseklią poziciją.
"Kai pradedam remtis diplomatija, užmiršdami savo principus, mes visada pralošiame. Nereikėtų pervertinti Lietuvos kaip subjekto, kuris gali ką nors paaštrinti. Mes esame per daug maži", teigė jis.
Pastaruoju metu Lietuvos politikai plačiai komentuoja ir ragina aktyviau reaguoti į Rusijos atstovų pareiškimus dėl NATO plėtros į Baltijos valstybes, 1940 metais sovietų įvykdytos Lietuvos okupacijos.
Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Berlyne pareiškė, kad Baltijos šalių priėmimas į aljansą sukeltų pavojų Rusijai.
Tuo metu jo padėjėjas padėjėjas Čečėnijos klausimais Sergejus Jastržembskis Maskvoje teigė, esą "banditų formuotėse Čečėnijoje" buvo samdinių iš Lietuvos.
Birželio viduryje Rusijos URM išplatino pareiškimą, jog Lietuvos aneksija 1940 metais neva buvo teisėta, paprašius tuometinei Lietuvos valdžiai.
