aA
Seimas ketvirtadienį galutinai "paskandino" Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) iniciatyvą sumažinti gynybos išlaidas švietimo naudai.
Socialliberalų inicijuotais 2000 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimais buvo siekiama papildomai 147,7 mln. litų iš valstybės biudžeto suteikti švietimo bei mokslo ir studijų sistemai.

Šią iniciatyvą savo parašais, pasinaudodami konstitucine teise inicijuoti įstatymą, parėmė per 80 tūkstančių Lietuvos piliečių.

Ketvirtadienį plenariniame posėdyje už Naujosios sąjungos ir parašų akcijoje dalyvavusių piliečių iniciatyvą balsavo 12 Seimo narių, prieš - 64, susilaikė 1.

Pasisakant dėl balsavimo motyvų, projektą parėmė socialliberalas Rolandas Zuoza, Naujosios demokratijos partijos pirmininkė Kazimiera Prunskienė, LDDP frakcijos narė Irena Šiaulienė.

R. Zuoza teigė, kad arti šimto tūkstančių piliečių, įgyvendinusių savo teisę teikti įstatymų projektus, iniciatyva iš pat pradžių buvo svarstoma politizuotai ir neargumentuotai.

Pasak R. Zuozos, Naujoji sąjunga siūlys atlikti auditą dėl neracionalaus lėšų panaudojimo Krašto apsaugos ministerijos vykdomose statybose.

K. Prunskienė ragino geriau subalansuoti valstybės išlaidas, kad deramos lėšos būtų skirtos ir švietimui, kuris yra vienas valstybės vidaus saugumo garantų.

Įstatymo projektą kritikavę valdančiosios daugumos nariai - premjeras Andrius Kubilius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Juozas Listavičius, Seimo pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Krikščionių demokratų frakcijos narys Algirdas Patackas - šią iniciatyvą vertino kaip populistinę ir neatsakingą.

A. Kubiliaus teigimu, Naujosios sąjungos iniciatyva, pateikta Seimui dar prieš savivaldybių tarybų rinkimus, turėjo ryškų rinkimų kampanijos atspalvį.

R. Juknevičienė teigė, jog Vakarai jau reiškia susirūpinimą, kaip keistųsi Lietuvos integracijos į NATO politika, jeigu Seimo rinkimuose pergalę iškovotų Naujoji sąjunga.

Socialliberalai dabar yra viena populiariausių politinių jėgų ir greičiausiai turės didelę įtaką formuojant vyriausybę po Seimo rinkimų šį rudenį.

Įstatymo projektui, kaip žalingam krašto apsaugai ir supriešinančiam dvi esmines valstybės sferas, anksčiau nepritarė Vyriausybė bei Seimo Biudžeto ir finansų, Švietimo, mokslo ir kultūros, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.