Su Afrika savęs lyginti nereikėtų
„Ar finansinis paskatinimas gali motyvuoti gimdyti vaikus? Žinoma, ekonominiai dalykai turi įtakos. Ir kai kartais sakoma, kad Afrikoje ar Indijoje žmonės gyvena skurde, bet vaikus gimdo, tai nėra rimtas argumentas. Taip, Lietuvoje prieš 150 metų žmonės taip pat augino vaikus skurde. Tačiau turime suprasti, kad dabar gyvename kitokioje visuomenėje ir žmonių lūkesčiai, koks turi būti gyvenimo kelias, skiriasi. Kita vertus, vien ekonominio veiksnio suabsoliutinti negalima“, - teigė Socialinių tyrimų instituto darbuotoja.
Anot pašnekovės, visgi esame vakarietiško tipo visuomenė, nors ir su labai specifine kauke, todėl labai svarbūs yra lyčių santykiai. Mūsų moterys siekia aukštojo mokslo, nori dalyvauti profesiniame gyvenime, tačiau neišvengiamai susiduria su nelygybe, kuri atsiranda bandant derinti šeimą ir profesinę veiklą. Šis konfliktas yra vienas iš svarbių veiksnių, lemiančių, kiek vaikų moteris ryšis turėti ir kada.
„Taigi vienas veiksnys – ekonominis, kitas – lyčių kultūros, kuri susijusi su visuomenės nuostatomis, ką moteris turi daryti ir ko neturi daryti. Šioje srityje Lietuvoje matome didžiulį prieštaravimą – pagal visus statistinius rodiklius atrodome tarsi ir labai gerai. Tačiau jei patyrinėsime visuomenės nuostatas apie moterų ir vyrų vaidmenis, atrodome prasčiau net už kaimynes Latviją ir Estiją. Šia prasme esame panašūs su lenkais ir vengrais.
Empiriniai tyrimai rodo, kad dauguma naujų ES narių nudreifavo Vakarų Europos link, tuo tarpu Lietuvoje įvykę pokyčiai – labai nedideli, nors visi teisės aktai priimti. Bet tai dar vienas Lietuvos ypatumas – mes greitai galime priimti įvairius dokumentus, strategijas, koncepcijas, tačiau kad raidė taptų kūnu, niekas nesirūpina“, - įsitikinusi A. Maslauskaitė.
Lietuvoje moteris niekada nesėdėjo namuose
Sociologės teigimu, taip pat svarbus institucinis kontekstas, kitaip tariant, kiek valstybė teikia paslaugų šeimai, kad ji galėtų derinti profesiją ir šeimos rūpesčius.
„Mes neturėtume būti naivūs ir tikėtis, kad galime išgyventi, kai šeimoje dirba tik vienas asmuo. Idealas, kuris buvo reanimuotas 90-tųjų metų pradžioje, niekada neegzistavo. Praktika, kai vyras dirba, o moteris prižiūri namus, Vakarų Europoje susiformavo labai specifiniu laikotarpiu – kai atsirado pakankamai pasiturintis buržua sluoksnis. Tačiau darbininkiškuose sluoksniuose šis modelis nebuvo įsitvirtinęs.
Tarpukario Lietuvoje mieste gyveno vos 22 proc. gyventojų. Iš jų atėmę darbininkiją, gausime labai menką visuomenės fragmentėlį, kuris galėjo kultivuoti tokį gyvenimo būdą. Tačiau jei patyrinėsime spaudą, šis modelis buvo labai stipriai diegiamas. Tai neišvengiamai susiję su nacionalizmo ideologija, šeimą iškeliančia kaip nacijos išlikimo prielaidą. Tokioje šeimoje vyras atsakingas už socialinę sferą, o moters funkcija – gaminti tautą bei socializuoti vaikus. Moteris buvo tapatinama su nacijos išlikimu“, - pasakojo pašnekovė.
Kaimiškose vietose 2 dirbančiųjų namų ūkis buvo natūralus reiškinys. Todėl kai sovietmečiu moterys išėjo į gamyklas, iš esmės tai nebuvo kažkoks ypatingas lūžis žmonių sąmonėje.
„Grįžtant prie dabarties, jeigu visgi mes norime, kad žmonės gimdytų vaikus, turime galvoti apie paslaugas, kurias valstybė teikia šeimai. Tai labai paprasti dalykai – kokybiški darželiai bei popamokinė veikla. Juk skandalas, kai Vilniuje yra vos vienas baseinas, kuriame vaikams rengiami užsiėmimai. Norint į jį užsirašyti, tėvams tenka stovėti kaip fronte“, - pastebėjo sociologė.
Anot A. Maslauskaitės, tai nėra vien paslaugos. Tai valstybės žinia piliečiams, kad jai rūpi ateitis ir ji investuoja į ją, o ne į kokius nors istorinius artefaktus. Tuo tarpu visos politikų rietenos, pašnekovės įsitikinimu, tik bandymas susikrauti politinį kapitalą, neturintis nieko bendra su tikruoju rūpesčiu.
„Kai prailgino motinystės atostogas, juk niekas neskaičiavo, ar bus įmanoma šią tvarką įgyvendinti – nei kairieji, nei dešinieji. Tačiau netgi Norvegija, viena turtingiausių šalių, neleidžia sau tokių motinystės atostogų. Kita vertus, investuojama į paslaugų, susijusių su vaiko ugdymu, kompleksą. Tai ne vien tik darželiai, nes vaikas juk auga 18 metų ir net ilgiau“, - teigė pašnekovė.
