Įstojusiems į mokamas magistrantūros studijas studentams – nesaldu. Aukštosios mokyklos spaudžia prie sienos, reikalaudamos per kelias dienas sukrapštyti tūkstančius studijų įmokoms padengti. Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) žadėtoji paskolų sistema neveikia ir dar neaišku, kada valstybės garantuojami 100 milijonų galės pagelbėti į bėdą įkliuvusiems studentams. Studentų organizacijos su baime laukia abiturientų priėmimo į bakalauro studijas pabaigos, kuomet ta pati problema palies kur kas daugiau jaunų žmonių.
Studentai patyrė šoką
„Pernai įmokos už studijas siekė 500 litų, o šiemet vidutinė studijų kaina – 4000 litų ir daugiau. Natūralu, kad studentai tokių pinigų nebuvo sutaupę. Be to, juk daugelis tikėjosi pakliūti į nemokamas vietas, o čia staiga sužinojo, kad skubiai reikia sukrapštyti didžiules sumas. Netgi daliai visos studijų įmokos surinkti reikia nemažai laiko, juk jos skaičiuojamos nebe šimtais, o tūkstančiais! Kryžiaus kelius numynę bebandydami skubiai gauti valstybės garantuojamas paskolas studijų kainai sumokėti, studentai atsitrenkė į sieną – paskolos dar nėra teikiamos, nes Vyriausybė dar vis derasi su kredito įstaigomis. Tokiam šokui niekas nebuvo pasiruošęs. Studentai pateko į keblią padėtį“, – atvirai dėstė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė.
Jos teigimu, ženklų, kad nebus spėta paruošti paskolų sistemos, buvo jau anksčiau. „Ne kartą ŠMM klausėme, ar tikrai bus spėta paleisti šią sistemą laiku ir studentai nenukentės. Visada buvome užtikrinami, kad paskolų sistema ims veikti laiku, o dabar atsitiko taip, kad ir taip stipriai vėluojanti sistema vis dar nėra paruošta. Mes ir dabar nežinome, kada studentams bus galima imti paskolas. Iš pradžių buvo žadama jas dalyti sausį, vasarį, paskui – birželį, vėliau – jau iki liepos pabaigos, dabar prisiekinėjama, kad iki rugpjūčio vidurio ar rugsėjį, o kaip bus iš tikrųjų?“ – ironiškai šypsojosi pašnekovė ir pridūrė, jog tai eilinė situacija, kai ŠMM galėjo dar gerokai anksčiau užbėgti įvykiams už akių ir susitarti su aukštosiomis mokyklomis, kad būtų išvengta tokių keblumų, dėl kurių labiausiai nukenčia niekuo dėti studentai.
Baiminasi dėl ateities
Anot I.Vareikytės, akivaizdu, kad aukštojo mokslo reforma daroma pernelyg skubotai, mažai galvojant apie pasekmes, o dabar susiklosčiusi situacija taps pirmuoju įrodymu, kad reformai nebuvo tinkamai pasiruošta.
LSAS prezidentė neslėpė su baime laukianti ateinančios savaitės, kuomet baigsis abiturientų priėmimas į universitetus ir paaiškės, kiek būsimųjų studentų nepateko į valstybės finansuojamas vietas ir kiek jų norės gauti valstybės garantuotas paskolas, tačiau jų paimti negalės.
„Jei aukštosios mokyklos reikalaus iš įstojusiųjų į pirmąjį kursą tuoj pat susimokėti studijų įmoką ir nelauks, kol įsigalios paskolų sistema, kils didžiulis sąmyšis. Visgi viliuosi, kad aukštosioms mokykloms studentai yra svarbūs ir jos nesiims kraštutinių priemonių išbraukti studentus iš sąrašų. Juk finansinė situacija neturi būti rodiklis, ar abiturientas gali studijuoti, ar ne“, – pabrėžė LSAS vadovė.
Universitetai daro išlygas
Tiek LSAS, tiek ŠMM kreipėsi į aukštųjų mokyklų vadovus prašydamos nereikalauti studentų sumokėti studijų įmokų, kol nėra pradėtas valstybės garantuojamų paskolų išdavimas. Tačiau kiekvienas universitetas laisva valia apsisprendžia, kaip elgtis, ir šių prašymų tenkinti neprivalo.
Vytauto Didžiojo, Vilniaus bei Vilniaus pedagoginis universitetai su kiekvienu stojančiuoju, neišgalinčiu susimokėti, žada tartis atskirai. Tuo tarpu Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) plėtros prorektorius, laikinai einantis rektoriaus pareigas, Liudvikas Rimkus sakė, jog studentų prašoma susimokėti bent trečdalį įmokos kainos, kol paskolų sistema įsigalios.
„Visiškai neimti pinigų negalime, kažkokia garantija juk turi būti, juolab kad universitetas ir taip sunkiai verčiasi. Jei leistume visiškai nemokėti, nebūtume užtikrinti, kad kurioje nors mūsų universiteto programoje užsirašęs žmogus neperbėgs į kitą universitetą, o vietoj jo mes jau nebegalėsime priimti kito“, – kalbėjo prorektorius.
Šiaulių universiteto (ŠU) Studijų prorektoriaus doc. Juozo Pabrėžos teigimu, universitetas neverčia studentų tuoj pat susimokėti milžiniškų sumų, tačiau įstojusieji privalo pasirašyti sutartis, kuriose yra pažymėtas studijų kainos padengimo terminas – iki rugsėjo pirmosios. Visgi jei iki to laiko paskolų sistema neįsibėgės, studentų finansinės problemos bus sprendžiamos atskiru susitarimu.
Tiek VGTU, tiek ŠU prorektoriai sako vienareikšmiškai sutinkantys, jog aukštojo mokslo reforma buvo reikalinga, tačiau šiandien ji drąsiai gali būti pavadinta skubotai padaryta betvarke su daugybe neišspręstų klausimų. J.Pabrėžos teigimu, jei jau nuspręsta reformą vykdyti, paskolų sistema turėjo būti aiški dar iki prasidedant stojimams į aukštąsias mokyklas. „Tai didžiulis Vyriausybės neapsižiūrėjimas, keliantis sumaištį visuose universitetuose“, – piktinosi ŠU prorektorius.
Gąsdina didelės palūkanos
Studentus ir aukštųjų mokyklų vadovus nemažiau jaudina ir planuojami paskolų palūkanų dydžiai. Atrinkus keturias kredito įstaigas, kurioms numatoma siūlyti šiais metais teikti valstybės remiamas paskolas, paaiškėjo, kad paskolų studentams palūkanų dydis eurais sieks 4,03 procento ir net 11,44 procento, jei bus skolinamasi litais. VGTU prorektorius tai vadina atviru akibrokštu visai studentijai: „Buvo žadama lengvatinė paskolų sistema studentams, kalbama apie beprocentes paskolas, o dabar – net 11 procentų! Jauni žmonės lieka apgauti, jie tikrai įklimps...“ – nuogąstavo L.Rimkus.
Šią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su laikinuoju švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi priminė jo duotus pažadus, jog paskolų studentams palūkanos neviršys 6 procentų. Šalies vadovė pabrėžė, kad Vyriausybė privalo garantuoti savo politinių pažadų vykdymą, o valstybė turėtų prisiimti dalį atsakomybės. Pasak jos, finansinių įsipareigojimų našta studentams galėtų būti sumažinta arba derantis su bankais, arba per paskolas, kurias galėtų imti pati Vyriausybė ir perskolinti.
Tuo tarpu ŠMM viceministrė Nerija Putinaitė paskolų studentams palūkanų normas vertina kaip vienas palankiausių ir siūlo įdėmiau žvelgti į tas, kurios susikaups paskolas paėmus eurais. „Paprašėme bankų informacijos ir jie pasakė, kad 99 procentai Lietuvoje imamų paskolų yra eurais. Todėl gal labiau dabar žiūrėkime į šias palūkanas. Dabartinėmis sąlygomis jos yra labai palankios. Be to, tikimės, kad kai bankai konkuruos tarpusavyje, pasiūlys dar papildomų lengvatų“, – sakė N.Putinaitė.
Apeliuoja į gerą valią
Pasak ŠMM viceministrės, paskolų sistemos įdiegimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. „Mokslo ir studijų įstatymas buvo priimtas paskutinę balandžio dieną. Per šiuos du mėnesius jau turime atrinkę kredito įstaigas, su kuriomis šio metu Finansų ministerija derina sutartis. Be to, perorganizuojamas Mokslo ir studijų fondas, bankai diegia specialias sistemas paskolų administravimui. Taigi procesai vyksta. Stengsimės, kiek įmanoma, paskubėti“, – tikino viceministrė.
Pasak jos, išbristi iš susidariusios sudėtingos situacijos kol kas studentams gali padėti tik pačios aukštosios mokyklos, į kurių gerą valią apeliuoja ministerija. Viceministrė pasakojo, jog iš pradžių universitetai ir kolegijos nenorėjo laukti, kol paskolų sistema ims veikti, sakydami, kad tokiu atveju jie neturės pinigų rugsėjį. „Mes patikiname, kad tą pačią savaitę, kai tik mums bus aišku, kur įstojo valstybės finansuojami studentai, kur jie nusinešė savo studijų krepšelius, iš karto aukštosioms mokykloms pervesime joms skirtus pinigus. Taigi ten, kur bus atėję daugiau studentų, ateis ir ta pinigų suma, skirta iki metų pabaigos. Vadinasi, tikrai nebus taip, kad universitetai ir kolegijos rugsėjį neturėtų pinigų, todėl „iš alkio“ nėra būtinybės reikalauti studijų įmokos tuoj pat“, – pabrėžė N.Putinaitė.
Tikimasi, kad paskolas studijoms studentai gaus rugsėjį, tačiau to pažadėti dar niekas negali.
KOMENTARAS
Dainius Dikšaitis, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas
Tikiu, kad aukštosios mokyklos bus pakankamai sąmoningos ir lanksčiai pažvelgs į studentus ištikusią bėdą. Šiuo metu mažiausiai reikia chaoso ir skubotų sprendimų. Manau, rudenį paskolų sistema tikrai veiks, tačiau išlieka klausimas, kokia ji bus. Kol kas negalime žinoti, ar iš tiesų bus sudaryta galimybė visiems norintiesiems pasiimti paskolas, ar tų paskolų dydžiai bus pakankami susimokėti visai studijų kainai ir kokios bus paskolų teikimo sąlygos.
Norint bent iš dalies į šiuos tris klausimus atsakyti, iš pradžių reikėtų žinoti koks bus paskolų poreikis. Jei nedaug studentų pareikš norą gauti paskolas, galbūt valstybė galės išsiversti savomis išgalėmis ir teikti paskolas pati. Visgi prireikus skolintis iš kredito įstaigų, būtina, kad Finansų ministerija derėtųsi dėl pačių palankiausių sąlygų studentams, nes dabartinė palūkanų riba litais yra pernelyg didelė. Vyriausybę raginčiau labai atsakingai elgtis derybų metu ir gerai apgalvoti, kokias sutartis ir sąlygas dera patvirtinti su kredito įstaigomis.
