Jie baiminasi netekti galimybės kelti savo kvalifikaciją, todėl nukentės mokymo kokybė. Be to, po pertvarkų gatvėje gali atsidurti apie 1250 mokytojų. Tuo tarpu aukštųjų mokyklų atstovai sutiksią su algų karpymu tik tuomet, jei 50 proc. jas susimažins ir ministrai.
Mokytojams netinka „karpymo“ sritys
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Aleksas Bružas teigė, kad anksčiau ministerija siūlė bazinį atlyginimą mažinti 4,7 proc., o nuo ko nubraukti likusius 3,3 proc. – nuspręsti pačioms įstaigoms.
„Mes neradome, nuo ko tuos 3,3 proc. nuimti – tegu ministerija siūlo. Mūsų reikalavimai – kad nenukentėtų mokymo kokybė ir kad nepadaugėtų gatvėse žmonių. Pavyzdžiui, yra apmokamos vadinamosios valandos už kitus darbus. Jei iš kiekvieno mokytojo atima tik vieną valandą, paskaičiavę bendrą likusį darbo krūvį ir padalinę jį iš mokytojų skaičiaus, gautume, kad Lietuvoje nebereikėtų apie 1250 mokytojų. Nekreipti dėmesio į tokią galimybę negalime“, - teigė pašnekovas.
Tiesa, A. Bružas sutiko, kad pastaruoju metu mokytojai kitų profesijų fone atrodė ne taip ir blogai. Mokytojo atlyginimas po paskutinių didinimų gerokai viršijo vidutinį, kuris siekia kiek daugiau nei 2 tūkst. litų. Tačiau profesinė sąjunga nesutinka su ŠMM siūlymu atlyginimus mažinti diferencijuotai – priklausomai nuo mokytojo kvalifikacijos.
„Liesti mokytojų atlyginimų, išskyrus bazinę algą, mes nesutinkame. Mokytojas kategorijos juk per metus neuždirba. Tam reikia 12-15 metų. Negalime iš jo atimti šios motyvacijos. Taip pat nepritariame ministerijos siūlymui mažinti lėšas mokytojų kvalifikacijos kėlimui. Tačiau neprieštarautume, jei būtų sumažinti savivaldybių skirti priedai mokyklų direktoriams ir pavaduotojams. Tokių per visą Lietuvą susidaro apie 4 tūkst.“, - teigė pašnekovas.
Anksčiau Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė teigė, kad dėl bazinių algų mažinimo mokytojų atlyginimas mažėtų net 300-600 litų, todėl pedagogai, išgirdę tokią žinią, rimtai mąstė, ar rugsėjo 1-osios nepasitikti streikais. Tačiau A. Bružas patikino, kad šiuo metu tokių planų nėra.
„Žinome Danijos, Suomijos patirtį, kad jeigu išbalansuojama visa sistema, daug sunkiau grįžti į normalias vėžes. Profsąjungos turi pagalvoti ir apie tai. Streikuoti šiuo metu minties nėra“, - teigė LŠDPS pirmininkas.
Streikas sunkmečiu rezultatų neduos
Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų pirmininkė Asta Lapinskienė teigė, kad streikuoti, reikalaudami nemažinti algų, auštųjų mokyklų dėstytojai taip pat neketina. „Manau, kad šiuo metu tai neduos jokių rezultatų – atlyginimai vis tiek bus sumažinti. Žinoma, galėtume streikuoti, tačiau mes suvokiame, kad esame išlaikomi iš verslo pinigų. Mes tik bandome susitarti, kad kuo mažiau nukentėtų mažiausiai uždirbantys žmonės“, - teigė pašnekovė.
Anot profsąjungų atstovės, šiuo metu yra labai didelės žirklės tarp mokslo laipsnį turinčių dėstytojų ir paprastų lektorių ar mokslo darbuotojų, todėl bus tariamasi, kad algos būtų mažinamos ne visiems vienodai, o proporcingai – daugiau uždirbantiems jos galėtų būti apkarpomos labiau. Esą sunkmečiu finansinę naštą reikia dalintis.
Paklausta, kokios nuotaikos vyrauja tarp akademinės visuomenės, A. Lapinskienė teigė, kad tokie siūlymai vertinami įvairiai. „Vieni tai priima kaip neišvengiamą faktą, kiti – kritikuoja, teigdami, kad, pavyzdžiui, docento ir asistento atlyginimai mažai kuo skiriasi“, – sakė ji.
Vidutinė profesoriaus alga šiuo metu siekia apie 4,5 tūkst. litų. Anot A. Lapinskienės, jis gauna mažiau nei valdininkas, kurio vidutinė alga – apie 5,4 tūkst. litų.
Pašnekovės teigimu, jeigu ministerija nemažins atlyginimų mokslą aptarnaujančiam personalui, nes jie šiam segmentui nebuvo keliami nuo 1990 m., profsąjunga sutiks su kompromisiniais sprendimais. „Tačiau be šio personalo – laborantų, inžinierių, informatikų – mokslas neįmanomas. O kas dabar dirba universitete? Senukai ir pensininkai. Jei ateina studentas, jis ilgai neišbūna gaudamas 1200 litų algą, nes išėjęs užsidirba 3 kartus daugiau. Gerus specialistus universitetams išlaikyti labai sunku“, - teigė A. Lapinskienė.
Anot profsąjungos atstovės, po algų karpymo dalis žmonių gautų netgi mažesnį atlyginimą už minimalų. „Todėl mes pasiūlyme pirmiausiai ministrams ir viceministrams susimažinti perpus algas, kaip padarė prezidentė, tuomet ir mes solidarizuotumėmės. Taip pat pareikalavome, kad šis mažinimas būtų kompensuotas didinant ilgalaikių programų finansavimą. Kai ministerija paskaičiuos, kalbėsimės toliau“, - teigė A. Lapinskienė.
Profsąjungos su ministerija toliau tęsti diskusijas ketina kitą savaitę.
