Verslininkų iniciatyva
Šiomis dienomis LM atstovai nusiuntė Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui laišką, kuriame prašo įvertinti Generalinės miškų urėdijos (GMU) veiklą. Laišką pasirašė LM direktorius Raimundas Beinortas, tačiau tikrasis asociacijos vadovas - vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, UAB "Vakarų medienos grupė" (VMG) valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas. Jis su kolegomis verslininkais pastaraisiais metais ne kartą lankėsi pas premjerą ir kitus valdžios pareigūnus, prašė privilegijų jų vadovaujamoms bendrovėms, inicijavo Prekybos apvaliąja mediena taisyklių pakeitimus.
Kai kurie Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos nariai LŽ pasakojo, kad aptariant LMSA siūlymus keisti miškų teisės aktus, šios asociacijos valdybos narys S.Paulauskas svarstė, ar užtektų milijono litų palankiems pakeitimams prastumti.
Svarbiausia - pastatyti
LM kaltina GMU, esą toji sužlugdė medienos plaušo gamybos komplekso statybą Alytuje. Šį 450 mln. litų vertės investicinį projektą buvo susiplanavusi LM priklausanti UAB VMG. Naujajai įmonei būtų kasmet reikėję apie 600 tūkst. kubinių metrų popiermedžių. R.Beinortas tvirtina, kad GMU klaidingai informavo, esą tiek žaliavos Lietuvoje nepagaminama.
"Miškininkai neprieštarauja medienos perdirbimo pramonės plėtrai, tačiau prieš pradedant statyti didelę įmonę, būtina pirma apsvarstyti, ar užteks žaliavų", - taip LŽ komentavo R.Beinorto priekaištą Lietuvos generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas. Tačiau apsirūpinimo žaliavomis studija nebuvo parengta.
GMU duomenimis, valstybiniuose miškuose paruošiama ir parduodama apie 340 tūkst. kubinių metrų plokščių medienos - tik maždaug pusė to kiekio, kurio būtų reikėję naujajai įmonei. 2008 metais pagal ilgalaikes sutartis pirkėjai nupirko 315 tūkst. kubinių metrų plokščių medienos.
Tiesa, plokštes galima gaminti ir iš malkų. Urėdijos kasmet paruošia ir parduoda 500 tūkst. kubinių metrų pagamintų malkų, skirtų kurui, ir 200 tūkst. kubinių metrų malkinės medienos nenukirstu mišku. Šios medienos vartotojai - kaimo mokyklos ir gyventojai, gydymo bei kitos įstaigos. Pastaruoju metu ir daugelis rajonų centrų, miestelių katilinių pritaikytos kūrenti malkas, nes dujos, mazutas ir kiti importuojami naftos produktai vis brangsta. Malkų paklausa padidėjo, tad urėdijos susiduria su dilema, kam jas parduoti - plokščių gamintojams ar rajonų savivaldybėms ir atskiriems kaimo gyventojams?
"Europos Sąjungos direktyvose, Lietuvos teisės aktuose prioritetas teikiamas ne medienos plokščių gamybai, o bioenergetikai, net yra patvirtinta šalies Bioenergetikos vystymo programa. Tai ir suprantama - valstybės nepriklausomybė nuo Rytų energetikos šaltinių svarbesnė už medienos plokštes, iš kurių gamybos pelnosi verslininkai", - priminė generalinis miškų urėdas.
Plokščių gamyklos projektą svarstęs Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nusprendė, kad statyti naują įmonę, kai trūksta žaliavos, neverta, ir šiam sumanymui nepritarė.
Latviai - ne pavyzdys
LM vadovai mūsų miškininkams mėgsta priešpriešinti jų kolegas latvius, kurie esą dirba pelningiau. R.Beinortas tvirtina, jog daug medienos Lietuvos miškuose nepanaudojama, tie medžiai tampa sausuoliais, be to, urėdijos kaip biokurą galėtų tiekti daugiau kirtimų atliekų.
Tačiau, GMU vadovo B.Sakalausko teigimu, lyginti iš Lietuvos ir Latvijos valstybinių miškų gaunamas pajamas neverta, nes skiriasi tų šalių miškininkų atliekamos funkcijos. Latvijos valstybės miškuose darbuojasi akcinė bendrovė "Latvijos valstybiniai miškai" ir Valstybinė miškų urėdija. Ji nesaugo miškų nuo gaisrų, vagių, ligų, kenkėjų ir t. t. - tik siekia gauti kuo daugiau pelno. Miškų apsauga patikėta Valstybinei miškų tarnybai, ir tai kainuoja per metus apie 115 mln. litų - dar daugiau negu Lietuvoje.
"Be to, Latvijos miškininkai kerta gerokai daugiau negu mes ir geresnius medynus, kur kas daugiau eksportuoja (jų eksportas 2006 metais siekė 39 proc., mūsų - 18 proc.)", - atrėmė LM priekaištus generalinis miškų urėdas.
B.Sakalausko nuomone, Latvija iškerta daug daugiau negu reikėtų. Pernai jos vyriausybė nusprendė padidinti kirtimų normą dar 4 mln. kietmetrių. "To nėra jokioje kitoje ES valstybėje. Latvijoje jau ir miškų atkūrimas šlubuoja: šį pavasarį latviai nenupirko iš Kretingos urėdijos nė vieno sodinuko, nors buvo jų užsisakę", - stebėjosi B.Sakalauskas.
Anot jo, tokia miškininkystė - ne pavyzdys. Lietuvos miškininkai orientuojasi į Lenkiją. Šios kaimynės generalinė miškų urėdija ką tik atšventė 85 metų sukaktį. "Lenkijoje gyvuoja senos geros tradicijos, miškininkai dirba užtikrintai, nes vyriausybė nespaudžia jų mažinti kainų. Mediena ten 10 proc. brangesnė negu Lietuvoje, o kertama ne daugiau nei anksčiau", - sakė B.Sakalauskas.
O kaip dėl LM priekaišto, kad mažai kirtimų atliekų panaudojama biokurui? Pasak generalinio urėdo, pirkėjai nuperka tik pusę ar net mažiau kirtimų atliekų, dėl kurių būna sudarę sutartis.
Taisyklių nelaisvėje
B.Sakalauskas atmeta ir LM teiginį, esą urėdijos 2004-2007 metais nepatiekė vertingiausio medienos asortimento - pjautinų rąstų, fanermedžių ir plokščių medienos, todėl perdirbėjai negavo tiek pajamų, kiek buvo suplanavę. Pasak miškininkų, LM suplakė į krūvą valstybinių ir privačių miškų duomenis, nors skundžiasi tik valstybinių miškų prižiūrėtojais.
LM verslininkai nepatenkinti ir naujosiomis Prekybos apvaliąja mediena taisyklėmis. Šiemet medienai atpigus perdirbėjams tapo nuostolinga pirkti ją iš urėdijų tomis kainomis, dėl kurių buvo suderėta praėjusiais metais sudarytose sutartyse. Tačiau dabartinėse Prekybos apvaliąja mediena taisyklėse sutarčių nevykdantiems pirkėjams yra numatytos netesybos. "Taip siekiama sukelti apvalios medienos kainas", - daro išvadą LM direktorius R.Beinortas. Anot jo, dėl šios priežasties daugelis medienos perdirbimo įmonių dirba su prastovomis arba visai stabdo gamybą.
Tačiau GMU primena, kad būtent LM pernai inicijavo keisti Prekybos apvaliąja mediena taisykles, o šio teisės akto tobulinimo grupėje, be kitų specialistų, dirbo ir LM direktorius R.Beinortas. "Dabar, sunkmečiu, šios taisyklės iš tiesų varžo ir urėdijas, ir medienos pirkėjus. Mums belieka reikalauti, kad jos būtų vykdomos. Priešingu atveju medienos perdirbėjai apkaltintų, jog darome žalą valstybei", - kalbėjo B.Sakalauskas. Jis neatmetė galimybės, kad kirtimai valstybiniuose miškuose gali būti mažinami. "Pirkėjai kasmet nenuperka 10-15 proc. medienos, dėl kurios buvo sudarę sutartis, todėl būtų logiška tiek pat mažiau ir kirsti, - svarstė generalinis miškų urėdas. - Be to, kasmet mažiname medienos eksportą - neekonomiška išvežti žaliavą, tarsi būtume Afrikos valstybė."
Diktuoja mažuma
Valstybinių miškų prižiūrėtojai įsitikinę, kad LM priekaištai, skundai, raginimai reformuoti krašto miškų ūkį yra ne kas kita kaip bandymas perimti valstybės girias. "LM dažnai primena, kaip gera buvo jai gyventi iki 2000-ųjų ir kaip blogai dabar. Iki tų metų miškų urėdijos medieną jos perdirbėjams neretai tiekdavo skolon. Ilgai, o kartais ir visiškai nesulaukdavome atsiskaitymų. Dalis medienos perdirbimo įmonių bankrutavo. Ir kas galėtų paneigti, jog tie bankrotai buvo tyčiniai, kad nereikėtų grąžinti skolų urėdijoms. Taip iš urėdijų išplaukė 26 mln. litų. Iš viso medienos perdirbėjai buvo skolingi valstybės miškininkams 45 mln. litų", - skaičiavo B.Sakalauskas.
Kai 2000 metais Aplinkos ministerija nusprendė parduoti medieną tik tiems pirkėjams, kurie nėra skolingi, kilo didelis nepasitenkinimas. "Tai trunka iki šiol - norima susigrąžinti tuos laikus, kai kelios LM įmonės turėjo išskirtines privilegijas", - neabejojo generalinis miškų urėdas.
GMU teigimu, LM iš valstybinių miškų perka tik apie 13 proc. medienos (VMG - vos 3,8 proc.), tačiau siekia kalbėti ir už tuos kolegas, kurie perka daugumą medienos. Nenuostabu, kad nemaža dalis jų LM "rykliams" nepritaria.
Neseniai keletas medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijų nusiuntė kreipimąsi premjerui Andriui Kubiliui. Šios organizacijos vienija 43 krašto medienos perdirbimo įmones, kuriose dirba beveik 2 tūkst. žmonių. Jie perdirba maždaug milijoną kubinių metrų rąstų - apie trečdalį Lietuvos miškuose pagaminamo kiekio.
Minėtų organizacijų vadovai Giedrius Kaminskas, Aleksandras Kravcovas ir Juozupas Zimnickas rašo nepritariantys kelių verslininkų siekiui perimti valstybinių miškų valdymą į savo rankas. Pasak laiško autorių, taip būtų sukurtas monopolinis darinys, kuris padėtų Skandinavijos kraštų įmonėms įkelti koją į didžiausią Lietuvos nacionalinį turtą - mišką.
Ministro dvejonės
"Kai kurie verslininkai nenori pirkti medienos iš urėdijų rinkos sąlygomis. Jų tikslas - įkurti vieną valstybinę miškų įmonę, iš kurios būtų galima pirkti be konkurencijos. Manau, kad šis projektas neskaidrus, todėl neturėtume jo palaikyti", - sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Jonas Šimėnas.
LM argumentus AAK svarstė ne kartą ir nusprendė, jog esama valstybinių miškų valdymo ir priežiūros struktūra atitinka šio meto sąlygas. "Verslininkai siekia tik ekonominės naudos, o plačiau ir toliau nemato. Jie kaltina miškininkus, kad šie kerta per mažai miškų. Tačiau mes manome, jog tai gerai: mažiau kerta - daugiau valstybei lieka", - dėstė J.Šimėnas.
Pasak jo, miške svarbi ne tik mediena, bet ir žvėrys, paukščiai, grybai, uogos, rekreacija, be to, girios užima nemažą dalį saugomų teritorijų. "Nesuprantu verslininkų nuogąstavimų. Juk dabar, per krizę, rinkoje yra medienos perteklius. Be to, jos galima nusipirkti ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ar kituose kraštuose", - siūlė J.Šimėnas.
"Kol vadovauju ministerijai, vietoj 42 urėdijų nebus įsteigta viena valstybinė įmonė, kaip to pageidauja verslininkai", - prieš porą mėnesių per susitikimą su Lietuvos miškų urėdais tikino aplinkos ministras, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) narys Gediminas Kazlauskas. LŽ norėjo pakalbinti ministrą, pasiteirauti, kokia jo nuomonė apie tai dabar. Juo labiau kad TPP vedlys A.Valinskas LM skundą pavedė nagrinėti ne tik Seimo AAK, bet ir savo partijos kolegai G.Kazlauskui.
Tačiau daugiau kaip savaitę trukusios LŽ derybos su aplinkos ministru per jo atstovą spaudai buvo bevaisės. Ministras nepasiryžo net kelių minučių pokalbiui telefonu, ką mano apie valstybės girias. Galų gale sužinojome, kad ministerijos Miškų departamentas jau parengė ministrui pažymą, ką verta žinoti ir sakyti apie padėtį valstybės miškuose. Tačiau ir šio dokumento ministras LŽ neatsiuntė. Atrodo, neryžtingumu pagarsėjęs G.Kazlauskas ir šįkart dvejoja, dairosi, iš kur papūs stipresnis vėjelis.
