Našlaičiai ir be tėvų likę vaikai, globojami šeimų, iki pilnametystės Kaune negauna jokių nuolaidų. Visą kainą reikia mokėti už globotinio darželio lankymą, ugdymą būreliuose, važiavimą viešuoju transportu, apsilankymą valstybės išlaikomose kultūros įstaigose.
Ne šeimos narys
Globojamus vaikus auginančios šeimos jau įsitikino, kad, vos išėję iš globos institucijos, vaikai realiai įgauna visai kitą statusą nei iki tol. "Globojamas vaikas teisiškai - ne šeimos narys, tačiau, išskyrus 520 litų išmoką, jis netenka visų lengvatų. Visur, kur imamas mokestis, pakrapštyti piniginę privalome lyg už įteisintą šeimos narį", - sakė ketverių metų Matą globojanti Ieva B. Kauno miesto savivaldybei priklausančio Švietimo ir kultūros įstaigų apskaitos skyriaus darbuotojos tvirtino, jog našlaičiai ir globojami vaikai niekuomet nebuvo remiami.
"Jei vaikas turi vieną iš tėvų, jis už darželį moka perpus mažiau, o jei neturi abiejų tėvų - visą kainą", - ironišką situaciją LŽ komentavo prisistatyti nenorėjusi buhalterė. Jos žodžius patvirtino Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Kęstutis Mikėnas, inicijuojantis sprendimų, numatančių paramos globojamam vaikui tvarkos pakeitimus. Anot jo, šeimoms, nusprendusioms pasirūpinti našlaičiu, bus stengiamasi skirti ir nedideles vienkartines pašalpas.
Seniai numatyta tvarka
Kauno miesto savivaldybė 2004 metais patvirtino ir vėliau kelis kartus keitė užmokesčio už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse mokėjimo tvarką. Numatoma, kad nemokamai lopšelius ir darželius Kaune lanko socialiai remtinų šeimų atžalos ir mažyliai, kuriems nustatytas invalidumas arba vystymosi sutrikimai.
Pusę sumos - maždaug 140 litų - moka daugiavaikėse, nepilnose, studentų ar kareivių šeimose augantys kauniečiai. Užmokestis už vaiko išlaikymą ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse tėvų prašymu gali būti mažinamas ketvirtadaliu, jei vaikui nustatytas aiškiai matomas kalbos defektas, mikčiojimas, jis serga kai kuriomis ligomis ar gyvena su tam tikromis ligomis sergančiais šeimos nariais.
"Žinoma, neteisinga, kad neremiami šeimų globojami našlaičiai. Aiškinsimės, kaip įsivėlė tokia klaida. Privalome padėti vaikams, kurie gyvena be artimiausių žmonių", - sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas. Tačiau jis pridūrė, kad kol kas nežino, kuriame savivaldybės tarybos posėdyje bus pateiktas naujas atsiskaitymo už ikimokyklinių įstaigų lankymą tvarkos pakeitimo projektas.
Lengvatų nėra
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė sakė, kad iš globos namų paimti šeimose nuolat globojami mažyliai jokių įstatymų nustatytų lengvatų neturi iki aštuoniolikos metų.
"Privilegijos be biologinių tėvų augantiems Lietuvos piliečiams yra nustatomos savivaldybių tarybų. Tik jos gali sumažinti mokesčius už darželį ar kitas paslaugas", - sakė R.Šalaševičiūtė.
Kontrolierės manymu, miestų ir rajonų valdžios atstovai privalo sukurti kuo palankesnes sąlygas su globėjais augantiems mažyliams, nes taip esą skatinama vaikus globoti šeimose.
Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenimis, šįmet 108 vaikų globos institucijose gyvena 4657 tėvų globos netekę nepilnamečiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Lina Burbaitė LŽ sakė, kad našlaičius globoti imasi vis daugiau šeimų. Pernai 945 šeimos priėmė gyventi 1216 tėvų globos netekusių vaikų.
