aA
Mano buvęs draugas siunčia man grasinančio ir šantažuojančio pobūdžio žinutes, gąsdina mano tėvus, jog susidoros su manimi, jeigu aš su juo nebesusitikinėsiu. Policijoje dėl šių įvykių pradėtas ikiteisminis tyrimas.
<FONT color=#6699cc><STRONG>Atsako prokuroras:</STRONG></FONT> sulaukiau grasinimų mobiliuoju telefonu – kaip turiu elgtis
© Corbis

Aš prašiau tyrėjo, jog būtų pradėtas papildomas tyrimas ir dėl kitų įvykių, susijusių su mano buvusiu draugu, tačiau iki šiol delsiama jį pradėti. Kam turėčiau apskųsti tokį pareigūnų neveikimą?

Atsako Kauno apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Tomas Stelionis

Iš klausimo turinio matyti, kad šiuo atveju neteisėtas psichinis poveikis nukentėjusiam asmeniui ir jo artimiesiems buvo daromas ne vieną kartą, sistemingai.

Bet kokie papildomi duomenys apie kaltininko veiksmų pobūdį, grasinimų turinį po kreipimosi į teisėsaugos institucijas tyrimui taip pat yra reikšmingi.

Svarbu tokius duomenis ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikti nedelsiant, kad būtų galima juos tinkamai užfiksuoti ir patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Įstatymai numato, kad už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą kaltininkas atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas (Baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 167 straipsnio 1 dalis ir 145 straipsnio 3 dalis). Gavus nukentėjusio asmens skundą, ikiteisminis tyrimas tuoj pat pradedamas ir apie tai pranešama skundą padavusiam asmeniui (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 166 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali tik tuo atveju, kai skunde (pareiškime) nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 168 straipsnio 1 dalis).

Tokiu atveju prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą, kurio nuorašas išsiunčiamas skundą padavusiam asmeniui.

Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas aukštesniajam teismui. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos (BPK 168 straipsnio 4 dalis).

Jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga nepriėmė proceso sprendimų dėl nukentėjusio asmens paduotų skundų pradėti ikiteisminį tyrimą, asmuo turėtų kreiptis į tyrimui vadovaujantį prokurorą, skundžiant tyrėjo proceso veiksmus bendra tvarka (BPK 62 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (145 straipsnio 1 dalis), taip pat – už žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą (145 straipsnio 2 dalis).