aA
Savaitgalį Lenkijoje vyksiančioje Žalgirio mūšio inscenizacijoje ir vėl nebus Vytauto Didžiojo. Lenkams jo nereikia, o lietuviai neturi pinigų jo šarvams.
Lietuviai vėl kausis Žalgirio mūšyje
© D.Babensko nuotr.

Lietuvių riterių klubai Žalgirio mūšio minėjime Lenkijoje dalyvaus jau ketvirtą kartą. Šįkart išvyksta jungtinės pajėgos: „Viduramžių pasiuntinių“, „Karališkosios gvardijos“, Kauno karo istorijos klubo ir kariuomenės Garbės sargybos kuopos atstovai.

Kaip DELFI pasakojo „Viduramžių pasiuntinių“ vadovas Karolis Jankauskas, maždaug pusė iš kiek daugiau nei 60 išvykstančiųjų kausis mūšio lauke, kiti – aptarnaujantis personalas: ginklanešiai, medikai, vairuotojai ir pan. Beje, viduramžiais kariuomenių aptarnaujančio personalo būdavo kur kas daugiau nei karių.

Jogaila nukrito nuo žirgo

Istorikas, archeologas, profesorius Aleksiejus Luchtanas DELFI pasakojo, kad pirmą kartą lietuviai Žalgirio mūšio minėjime Lenkijoje dalyvavo 2000-aisiais. Tačiau tuomet Lietuvai atstovavo tik amatininkai (kalviai, kurpiai ir t.t.), o karių nebuvo, nes kariniai istoriniai klubai mūsų šalyje tuo metu dar tik kūrėsi.

Beje, tąsyk įvyko kurioziškas nutikimas: išsigandęs patrankos šūvio pasibaidė Jogailos žirgas. Karalių vaidinęs lenkas nukrito ir, kaip vėliau paaiškėjo, susilaužė raktikaulį. Bet iš pradžių buvo įtarta, kad jis susilaužė stuburą. Atlėkė trys greitosios pagalbos automobiliai, pusvalandžiui buvo sustabdytas mūšis.

K.Jankauskas pasakojo, jog pastaraisiais metais stovykloje apsigyvena 3-5 tūkst. dalyvių, iš jų maždaug tūkstantis – šarvuotų karių, apie 500 lankininkų, patrankininkų ir lengvųjų pėstininkų, apie 50 raitųjų riterių. Kiti – aptarnaujantis personalas.

Į stovyklą suvažiuoja žmonės iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos, Anglijos, Italijos ir kt. Kartais atvyksta ir rusai bei baltarusiai. O žiūrovų suvažiuoja 80-100 tūkst.

Pasak profesoriaus A.Luchtano, dabar Žalgirio lauke susirenka panašiai tiek pat žmonių kaip ir per tikrąjį mūšį. Kautynių dalyvių skaičius iki šiol yra mokslinių diskusijų objektas: numanomas mūšyje dalyvavusių karių skaičius – nuo 40 tūkst. iki 80 tūkst. „Bet kuriuo atveju, tai buvo vienas didžiausių tos epochos mūšių“, - sakė istorikas. Be to, kautynes iš saugaus atstumo stebėjo daugybė žiūrovų – šiose apylinkėse buvo daug vokiečių kaimų.

Vytautai su kartoninėmis karūnomis

Beje, mūšio inscenizacijose visada dalyvauja Jogaila, tačiau nė karto nėra buvę Vytauto – lenkai nemato reikalo, o lietuviai neturi galimybės. Kaip paaiškino K.Jankauskas, Vytautui reikalingi ypatingi šarvai, kurių nukaldinimas labai brangus. Tad ir šiemet Vytauto nebus. Bet tikimasi, kad jis bus kitąmet, kai bus švenčiama 600 metų Žalgirio mūšio sukaktis.

„Reikia kitiems metams ruoštis – nukalti šarvus, parengti žirgą, apmokyti aktorių“, - sakė „Viduramžių pasiuntinių“ vadovas.

Tiesa, į minėjimą iš Lietuvos atvažiuoja Vytautų klubo atstovai. Tačiau, pasak mūšio inscenizacijos dalyvių, jie atrodo prastai: kartoninės karūnos, netikri šermuonėlių kailiai ir megztos kelnės, per kurias matyti vyriškumas, pasak vieno istoriko, „rodantis kryptį Juodosios jūros link“.

Šiemet iš Lietuvos išvyksta tokio paties dydžio būrys, kaip ir pernai, nors sunkmetis smarkiai jaučiasi ir čia: šiemet Krašto apsaugos ministerija šiek tiek parėmė, bet ta parama daug mažesnė nei pernai. O išlaidos susidaro nemažos: kelionė, dalyvio mokestis, sportinis draudimas, maitinimas ir t.t. Be to, ką nors vis sugalvoja renginio šeimininkai – pavyzdžiui, dabar jie nusprendė, kad visi mūšio dalyviai turi mūvėti kovines pirštuotas pirštines. O mūsų viduramžių klubai naudoja kumštines. Pora kovinių pirštuotų pirštinių kainuoja 1000-1500 litų.

Lietuviai šiam reikalavimui dar priešinasi motyvuodami tuo, kad tuo laikotarpiu buvo naudojamos įvairios pirštinės. Yra išlikę įrodymų (antkapių ir pan.), kad tais laikais kariai mūvėdavo ir kumštines pirštines. A.Luchtanas sako, jog lenkai šį reikalavimą grindžia tuo, kad kasinėjant mūšio lauką buvo rasta pirštuota pirštinė. Tačiau profesorius pritaria klubų narių teiginiui, kad tuo metu kariai naudojo ir pirštuotas, ir kumštines pirštines. O K.Jankauską toks reikalavimas išvis stebina: „O tai, kad raiteliai dėvi XV amžiaus pabaigos šarvus, niekam neužkliūva!”

Mitiniai Smolensko pulkai

Žalgirio mūšio inscenizacijose 5-6 kartus dalyvavo ir Baltarusijos atstovai. „Su lietuviškomis vėliavomis, su pusiau slaviškais šarvais! Jie buvo vieninteliai ir nepakartojami lietuviai!“, - ironizavo „Viduramžių pasiuntinių“ vadovas. Šiemet baltarusiai irgi dalyvaus. K.Jankauskas sako, jog lenkai jiems kažkodėl sudaro palankesnes sąlygas – pavyzdžiui, pernai šventės organizatoriai lietuviams liepė pusę savo karių atiduoti kryžiuočių kariuomenei, nes pastaroji buvo pernelyg maža. Beje, didžiąją dalį kryžiuočių kariuomenės sudaro lenkų klubai iš Vokietijai priklausiusių miestų.

Kartais į šventę atvyksta ir rusų. Jie prisideda prie baltarusių. A.Luchtanas tą junginį vadina „mitiniais Smolensko pulkais“.

„Visi, kurie mokėmės sovietinėse mokyklose, „žinome“, kad Žalgirio mūšyje pagrindinį smūgį atlaikė Smolensko pulkai, stovėję centre. Mūšio aprašyme buvo naudojamasi ant odos išspausta kautynių schema, puikiai pagaminta Vilniaus dailės kombinate ir kabojusia Trakų pilies muziejuje: centre – rusai su mongoliškais šarvais. Du iš trijų pulkų buvo išskersti, bet likusieji nepasitraukė, nes žinojo, kad „Pozady Moskva!” (“Už mūsų Maskva!”). Žalgirio mūšis – tautų draugystės pavyzdys. Jau tada būsimos sovietinės tautos susivienijo prieš vokiškąjį imperializmą, žinodamos apie būsimą šviesų rytojų!, - iš sovietinės Žalgirio mūšio interpretacijos tyčiojosi profesorius A.Luchtanas. – Buvo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenė, sudaryta iš Lietuvos piliečių! Joje buvo ir piliečių iš Lietuvos miesto Smolensko. Jie visi atstovavo Lietuvai – didžiulai valstybei nuo jūros iki jūros“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.