"Dabar buvo Lietuvos tūkstantmečio minėjimo renginiai, Prezidentės inauguracija, tad pokalbiai truputį sulėtėjo, tačiau konsultacijos vyksta. Buvau susitikęs ir su Liberalų sąjūdžio, ir su Tautos prisikėlimo partijos vadovais", - naujienų agentūrai ELTA sakė G. Babravičius.
Tiesa, paklaustas, ar tai reiškia, kad susijungusios liberalios politinės jėgos po savo sparnu priglaustų ir "prisikėlėlius", G. Babravičius tikino, kad apie tai nekalbama.
"Kaip žinote, Seime bendradarbiauja mūsų ir Tautos prisikėlimo frakcijos. Svarstome bendradarbiavimą plėsti iki trišalio", - aiškino neseniai Liberalų ir centro sąjungos pirmininku išrinktas Vilniaus vicemeras.
Pasak G. Babravičiaus, norint sujungti partijas pirmiausia turi būti priimti pačių partijų sprendimai, o jų lyderių vieši pamąstymai yra gerai, bet ne daugiau.
"Partijos sprendimą turi priimti jos taryba ir kitos struktūros. Pavyzdžiui, mūsų atveju nauja taryba bus suformuota tik rugsėjo mėnesį vyksiančiame suvažiavime. Rugsėjo pabaigoje bus galima laukti formalių rezultatų.
Mes dabar intensyviai konsultuojamės. Situaciją labai apsunkina tai, kad skirtinguose skyriuose yra labai skirtingos aplinkybės. Vieni skyriai galėtų jungtis nors ir šiandien. Tačiau yra skyrių, kuriuose žmonės konfliktavo, galbūt šiek tiek ir apsižodžiavo, todėl perlipti per savo principus jiems gali būti sunku", - sakė liberalcentristų vadovas.
G. Babravičiaus teigimu, liberalių politinių jėgų jungimuisi pritartų tiek rinkėjai, tiek pačių partijų nariai.
"Klausiau Algirdo Kaušpėdo, kuris yra sustabdęs narystę partijoje, kada sugrįš. Jis pažadėjo, kad kai liberalai susijungs, "Antis" šia proga iškart dovanos koncertą", - sakė liberalcentristas.
Anksčiau kaip svarbiausia kliūtis liberalų jungimuisi buvo įvardijamas ankstesnis Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas. Paklaustas, ar pasikeitus partijos vadovui pokalbiai suintensyvėjo, G. Babravičius kalbėjo aptakiai.
"Aš manau, kad tos liberalų susijungimui trukdančios priežastys buvo grynai formalios. Jos iš tikro nebuvo tiek reikšmingos, kaip buvo pateikiama. Mano subjektyvia nuomone, kuri jokiu būdu neatspindi visos partijos nuomonės, yra kur kas gilesnių priežasčių.
Susijungus partijoms ne visi sutilps atsisėsti į pirmą eilę. Dėl to kai kurie egoistiniai partijų elito atstovų norai, kad geriau būti pirmuoju savame kaime nei stovėti antroje eilėje didesniame darinyje, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kurios trukdo suartėjimo keliu pajudėti greičiau", - Eltai sakė G. Babravičius.
