Tai premjeras sakė interviu Virginijui Savukynui laidoje „Savaitė“.
Pokalbį norėčiau pradėti nuo Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Kai kurie politologai sako, kad tarp jos ir Jūsų tvyros įtampa, nes jos stilius yra kitoks negu Valdo Adamkaus.
Kai kurie politologai galbūt norėtų matyti įtampą ir to neslepia. Galiu pasakyti, kad aš į tai žiūriu visiškai kitaip. Matau galimybes konstruktyviai dirbti.
Gali būti visokių nesusikalbėjimų, nesusipratimų, bet manau, kad Vyriausybė ir Prezidentė yra pajėgūs tokius dalykus įveikti.
Matau didžiules galimybes permainoms, kurių siekė mūsų Vyriausybė, kurių siekė Lietuvos žmonės, balsavę už prezidentę. Tokioms permainoms D. Grybauskaitė yra labai tinkama užimti prezidento postą – ji yra kvalifikuota, turi patirties. Emocijos, jausmai vaidins mažiausią vaidmenį.
Ar bus permainų Jūsų Vyriausybėje? D. Grybauskaitė yra sakiusi, kad nebūtinai visa Vyriausybė bus patvirtinta. Ar keisis ministrai?
Tuos dalykus aptarsime su prezidente. Mano manymu, visi ministrai dirbo tikrai neblogai. Be abejo, nė vieno nėra tobulo. Ir premjerų nėra nė vieno tobulo. Kiekvienas turi pliusų ir tam tikrų trūkumų.
Vienas tinka vienu metu, kitas – kitu. Nedramatizuočiau šių klausimų. Manau, jog su Prezidente rasime bendrą sutarimą dėl kabineto sudėties.
Naujienų portalas Delfi.lt praneša, kad A. Valinsko vadovaujama partija nori dar vieno ministro posto. Ar koalicijos viduje dėl to bus tariamasi? Ar nekils įtampa?
Visada galima norėti. Mūsų partija taip pat gali norėti. Tai nėra uždrausta, tačiau koalicija visada veikia pagal aiškias taisykles. Jos nėra mūsų išradimas.
Bet kurioje pasaulio šalyje, kur valdo koalicinė vyriausybė, koalicijos partijos turi tiek ministrų, kiek joms tenka pagal frakcijos dydį. Tas mechanizmas nuo pat pradžių buvo aiškus. Jis nesikeičia. Frakcijos praktiškai nepasikeitė.
Tautos Prisikėlimo Partija prisijungė vieną žmogų. Tai iš esmės nekeičia proporcijų. Jos pasikeistų, jeigu TPP frakcija pastebimai padidėtų ar sumažėtų.
Sakoma, kad TPP steigs Liberalų frakciją Seime.
Jeigu steigs iš tų, kurie dabar yra koalicijoje, – niekas nepasikeis. Jeigu dar kažkas prisijungs, – veiks paprasta aritmetika, kaip visi mėgsta vadinti – buhalterija.
Kartais sako, kad buhalterija yra blogai, bet ir politikoje ji yra labai svarbus dalykas. Sudėliojami aiškūs principai, proporcijos ir nebėra jokių ginčų. Ginčytis galima dėl turinio ar asmenybės.
Kęstutis Čilinskas, buvęs Jūsų partijos bendražygis, rengiasi kreiptis į STT, kad būtų ištirta, ar „Leo LT“ sandoris nebuvo korupcinis. Jis net įtaria, kad partijų vadovai stengėsi, jos šis sandoris išliktų. Kaip Jūs tai pakomentuotumėte?
Nesiruošiu daug komentuoti Kęstučio Čilinsko planų. Mes sprendžiame problemas, kurias paveldėjome iš ankstesnės Vyriausybės. Tai – „Leo LT“ problemos. Kai kas ieško sau populiarumo.
Vieni ieškodami populiarumo badauja, kiti – žada kreiptis į teismus.
Su bendražygiais yra visaip buvę. Net ir Rolandas Paksas yra buvęs mano partijos bendražygis. Mes turime planą, kurį realizuojame įstatymo projektu. Žymiausi Lietuvos teisininkai padėjo parengti įstatymo projektą.
Aš tikrai nesiruošiu ginčytis su Kęstučiu Čilinsku. Matau, jog tokio įstatymo, kokį parengė Vyriausybė, ir kuris dabar svarstomas Seime, nenori „NDX energijos“ atstovai. Tokio įstatymo priėmimui prieštarauja Kęstutis Čilinskas ir jo vadovaujamas judėjimas. Tai – viskas, ką turime labai aiškiai matyti.
Kaip bus su „Leo LT“?
Tai priklauso nuo to, koks įstatymas bus priimtas. Įstatymas numato įvairių galimybių. Tarp jų – taikiai susitarti. Man teko girdėti, kad „NDX energijos“ atstovai yra viešai deklaravę, kad jie norėtų taikiai išsiskirstyti. Tačiau jie taip pat sakė, kad kol tokios nuostatos nėra įstatyme, todėl to negalima daryti. Įstatymas atveria ir tokią galimybę.
Jeigu taikiai išsiskirstyti privačiam partneriui nebesinorėtų – mes turime realizuoti Konstitucinio teismo sprendimą. Jį galima realizuoti vieninteliu būdu – valstybei įgyjant du trečdalius „Leo LT“ akcijų. Įstatymas numato, kokiais būdais tai padaryti.
Įgijus du trečdalius akcijų, būtų galima toliau priimti sprendimus dėl tinkamiausio „Leo LT“ problemos sprendimo.
Tuos kelis procentus galima nupirkti tik iš „Maximos“ grupės?
Ne, yra įvairių būdų. Pavyzdžiui, galima kelti klausimus ar buvo tinkamai įvertintas turtas steigimo metu, ar teisinga buvo atskirti Kruonio elektrinę ir Kauno hidroelektrinę, įvertinus juos tik vienu litu. Yra įvairių galimybių.
Galima išleisti akcijų emisiją, kurią išpirks valstybė. Dėl pačių geriausių variantų turi diskutuoti teisininkai arba pačios „Leo LT“ vadovybė. Priėmus įstatymą, atsiranda platus įvairių galimybių spektras.
Motinystės išmokos tikriausiai mažės. Ar mažės pensijos?
Daug kas mažės. Kai kas didės, bet tai nelabai malonu, nes tai mokesčiai. Šalies ekonomikos ir finansų situacija išlieka pakankamai įtempta. Galiu pasidžiaugti, kad pavyko suvaldyti pačią krizę.
Neleidome išsibalansuoti valstybės finansams. Noriu padėkoti Lietuvos piliečiams už kantrybę.
Galbūt galima kritikuoti ankstesnes valdžias – kodėl laiku nepasirūpino tinkamu pasirengimu krizei, kodėl kaimynai estai geriau pasirengę. Galbūt ir mes esame padarę klaidų, bet stengiamės jas taisyti. Noriu padėkoti už supratimą.
Pastebiu naują reiškinį mūsų valstybės ir visuomenės gyvenime. Jis prasidėjo paskutinėmis savaitėmis, kai mes pamatėme, kas bus kitais metais, jeigu mes nieko nedarysime. „Skylė“ valstybės finansuose pasiektų 13 milijardų litų. Tai beveik trečdalis mūsų viešųjų finansų.
Su tokiomis problemomis mes neilgai nepragyventume, todėl mes labai aiškiai pasakėme, kad kitais metais reikia sumažinti skirtumą tarp mažėjančių pajamų ir nelabai mažėjančių išlaidų. Tai galima pasiekti dar šiek tiek padidinant mokesčius arba mažinant išlaidas.
Tai, ką mes pavadinome Nacionaliniu Susitarimu, tikrai gali tapti labai realiu visos mūsų visuomenės konsoliduotų pastangų rasti išeitį iš Lietuvos bėdos instrumentu.
Penktadienį kreipėtės į Seimo narius dėl Nacionalinio susitarimo „Už nepraskolintą valstybę, už saugią Lietuvos ateitį“. Kokie pagrindiniai šio susitarimo teiginiai?
Pateikėme tokį variantą, kokį tuo metu buvome aptarę su socialiniais partneriais. Aš tikiuosi konstruktyvaus opozicijos požiūrio.
Esu įsitikinęs, jog koalicijos pastangomis būsime pajėgūs šį planą įgyvendinti. Tikiu, jog pavyzdys, kurį rodo visuomenės organizacijos, šiek tiek padės ir parlamento „aistrų katile“ surasti daugiau atsakomybės.
Ar Jūs tikrai manote, kad pakanka vien tik mažinti išlaidas ir didinti mokesčius? Kritikai sako, jog reikia sudaryti tinkamas darbo sąlygas verslui. Tada būtų galima didinti išmokas.
Šiandien skaičiau internete žinomo ekonomisto, profesoriaus Jono Čičinsko analizę, kurią jis pradeda nuo to, kad, diskusija, kaip tvarkyti viešuosius finansus, jau baigėsi.
Šioje srityje didelių alternatyvų nėra – jeigu mes leidžiame atsirasti dideliems deficitams, visas valstybės gyvenimo mechanizmas tuoj pat sustoja, nes mes negalime finansuoti tokių išlaidų.
To leisti negalime, nes negalime pasiskolinti pinigų. Per pirmą pusmetį pavyko sumažinti deficitą beveik 7 milijardais. Pavyko įtikinti tarptautines rinkas, kad mumis galima pasitikėti. Mes sugebėjome pasiskolinti 500 milijonų eurų tarptautinėse rinkose, neidami į Tarptautinį valiutos fondą.
Padėti ekonomikai galime tik nedidindami savo deficito. Kaip naujoji finansų ministrė Ingrida Šimonytė ne kartą yra sakiusi, padėti galime tik spartesniu Europos Sąjungos pinigų panaudojimu, naujais finansinės inžinerijos instrumentais užpildant tas spragas, kurios atsirado, kai bankai labai kardinaliai mažino savo suteikiamų kreditų resursus. Mes bandome tą spragą užpildyti.
Kiek Vyriausybė yra pasiskolinusi iš Lietuvoje veikiančių bankų?
Esame pasiskolinę tikrai nemažai. Todėl ir kalbame apie nepraskolintos Lietuvos likimą. Skola auga dėl to, kad esame patekę į tokią krizinę situaciją.
Minėjote Europos Sąjungos pinigus, kurių įsisavinimas padėtų atgaivinti ekonomiką. Tačiau smulkus verslas, kuriam buvo padidinti mokesčiai, dabar tiesiog negali išgyventi. Žmogus sau, o gal ir dar keliems žmonėms, buvo sukūręs darbo vietas. Dabar jis tapo bedarbiu, valstybė jam turi mokėti pašalpas vien tik dėl mokestinės politikos.
Mes ieškome, kaip smulkiam verslui palengvinti kai kuriuos mokestinius dalykus. Seimui yra pateikti įstatymai, kuriuos patys verslininkai pripažino reikšmingais. Tikiuosi, kad artimiausiu metu Seime jie bus priimti.
Kita vertus, mes laikėmės ir toliau nuosekliai laikomės labai aiškios pozicijos – mokesčius turi mokėti visi, kurie gauna pajamas. Mus neramina didėjančios šešėlinės ekonomikos apimtys. Krizių metu, kai verslas patiria nuostolių, mažėja pajamos, atsiranda daugiau pagundų savo problemas spręsti mokesčių sąskaita.
Turime atsiminti, kad mokesčiai, kuriuos moka smulkus verslininkas, žemdirbys, kūrybiniai darbuotojai, yra reikalingi ne valdžiai, o tiems patiems žmonėms. Jie visi leidžia savo vaikus į mokyklas, lankosi ligoninėse, jų tėvai gauna pensijas.
Jeigu kažkas nemoka mokesčių, kas turi sumokėti į „Sodrą“ tą sumą? Turime suprasti – esame savo gyvenimo šeimininkai, gyvename visuomenėje, kur yra ir vaikų, ir senelių, ir mokyklų, ir ligoninių. Tai turime išlaikyti. Valdžia neturi stebuklingos pinigų mašinėlės.
Kokios sprendimo galime tikėtis dėl nekilnojamo turto mokesčio? Dabar atrodo, kad didžiausi kritikai – bankai. Ar tai nėra susiję su jų interesu? Jeigu bus įvestas nekilnojamo turto mokestis – nekilnojamo turto kainos kris. Bankams tai bus tiesiog nenaudinga. Dėl to dabartiniai bankų vadybininkai kritikuoja šį mokestį.
Galbūt tai teisingas pastebėjimas. Nebuvau į tai atkreipęs dėmesio. Bankai galvoja, kad jiems gali tekti valdyti nemažai nekilnojamo turto, kurio savininkai nebesugebės išsimokėti pasiimtų paskolų. Tuomet jiems tektų perimti turtą.
Jiems iškyla gana rimtas klausimas dėl mokesčių. Kalbantis su socialiniais partneriais, turiu pastebėti, kad didesnė Lietuvos visuomenės dalis mano, kad būtų teisinga įvesti tokį mokestį. Visi gąsdinimai, kad dėl šio mokesčio sužlugs ekonomika, nėra pagrįsti, nes Lietuva, ko gero, tarp Europos Sąjungos valstybių yra vos ne vienintelė, kurioje tokio mokesčio nėra.
Kai kurie analitikai sako, kad rudenį sulauksime dar gilesnės krizės, nes tie žmonės, kurie pavasarį neteko darbo, nebegaus pašalpų, neturės naujo darbo, didės nedarbas, bankrutuos daugiau įmonių, prasidės šildymo sezonas. Pasak jų, visi šie faktoriai ves prie dar gilesnės krizės. Kaip Jūs manote?
Tokios krizės pasaulis tikriausiai nėra metęs nuo Didžiosios depresijos laikų. Visos prognozės tampa labai netikslios.. Manau, kad reikėtų nesigąsdinti.
Matome požymių, kurie leistų kalbėti priešingai. Yra kai kurių stabilizavimosi požymių – prekybos, gamybos apimtyse. Atrodo, kad staigus pirmo ketvirčio kritimas šiek tiek sulėtėjo.
Turime suvokti, kad mes atsigausime, kai atsigaus mūsų svarbiausios rinkos, nes 60 procentų mūsų BVP yra eksportuojama.
Galvokime optimistiškai, bet būkime pasiruošę ir blogesniems variantams.
