Kol pietavo, neteko automobilio
Į redakciją užsukęs kaunietis neslėpė nusivylimo pareigūnais, kurie turėjo jam padėti atgauti vagių nuvarytą automobilį.
Deja, nesulaukus pagalbos, teko pakloti reikalaujamą išpirką.
1987 metų laidos visureigis dingo vieną praėjusio mėnesio penktadienį, per nepilną valandą, kai vyras užsuko į namus papietauti. Jam bevalgant suskambo telefonas ir nepažįstamas balsas paragino ieškoti tarpininko išsiperkant pavogtą automobilį.
“Iš pradžių pagalvojau, kad bendradarbiai iškrėtė pokštą ir nutarė pajuokauti. Bet kai žvilgtelėjęs per langą kieme neberadau savo mašinos, supratau, kad reikalas rimtas”, - sakė nukentėjęs kaunietis, stebėjęsis, kad vagys susidomėjo 16 metų senumo automobiliu, nepriskirtinu didžiausią paklausą turintiems modeliams.
Nepažįstamasis davė 6 valandas ir pažadėjo apie 22 val. dar kartą paskambinti.
Kiek padvejojęs ir pasitaręs su artimaisiais, krašto apsaugos sistemoje dirbantis vyras nutarė kreiptis pagalbos į policiją. Susisiekdamas su pareigūnais, jis pasinaudojo ir asmeninėmis pažintimis.
“Buvau pritrenktas, kad į mano kiemą įvažiavo policijos automobilis ir išlipo uniforma vilkintys vyrai. Iš karto supratau, kad jeigu namą stebi vagys, jie daugiau man nepaskambins”, - kalbėjo kaunietis.
Jo bute pareigūnai paliko telefono pokalbių pasiklausymo aparatūrą ir išvažiavo nurodę įrašyti visus įtartinus pokalbius ir reikalavimus sumokėti išpirką.
“Susidarė įspūdis, kad penktadienio vakarą pareigūnai nori kuo greičiau baigti darbą ir važiuoti namo”, - dalijosi įspūdžiais žmogus.
Sumokėjo išpirką
Vagys jam daugiau taip ir nepaskambino. Veltui dvi dienas laukęs naujienų ir iš nusikaltėlių, ir iš policijos, vyriškis nutarė pats ieškoti jo automobilį nugvelbusių plėšikų.
“Pamačiau, kad policijai mano bėda nė kiek nerūpi. Jie, matyt, įsivaizdavo savo darbą padarę. Paliko įrašymo įrangą, o visa kita turėjau daryti pats”, - nusivylęs pasakojo kaunietis.
Padedant pažįstamiems, kontaktą su vagimis pavyko užmegzti. Vyras sumokėjo 500 eurų išpirką ir už kelių kiemų nuo savo namo surado paliktą automobilį.
“Prie jo net pirštu neprisiliečiau. Įsivaizdavau, kad atvykę pareigūnai bent jau nuo vairo ar salone nuims pirštų atspaudus, tačiau jie tik iš tolo jį nufotografavo ir prie automobilio nepriėjo. Niekas nesiteikė apklausti to kiemo gyventojų, nuo kada mano automobilis čia stovi ir kas jį atvarė”, - prisiminė vyriškis.
Dar viena nemaloni staigmena jo laukė kitą dieną, kai užsukęs į policiją jis norėjo nutraukti automobilio paieškos bylą.
“Tardytoja pareikalavo atvaryti automobilį kaip “daiktinį įrodymą”, neatsižvelgdama, kad aš galėjau būti sulaikytas už vairo kaip vagis. Be to, neturėjau nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio dokumentų”, - tvirtino nukentėjęs kaunietis.
“Jeigu būčiau žinojęs, kad mūsų policija taip dirba, net nebūčiau vargęs kviesdamas pareigūnus. Laiko tikrai būčiau sutaupęs. Dabar suprantu, kodėl tiek daug žmonių moka vagims išpirkas, o ne kreipiasi į policiją”, - pastebėjo vyras.
Komisaras priekaištus atmeta
Priekaištus išklausęs Kauno policijos autotransporto vagysčių tyrimo skyriaus komisaras Edvardas Šileris konstatavo, jog automobilį praradęs kaunietis pats nenorėjo iki galo bendradarbiauti su policija.
“Įrašas su išpirkos reikalavimais taip ir nebuvo padarytas. Susitaręs su tarpininku dėl pinigų sumokėjimo žmogus galėjo kreiptis į policiją. Būtume sužymėję kupiūras ir sučiupę pinigų prievartautojus. Tačiau taip nebuvo padaryta”, - apgailestavo komisaras.
Jo pastebėjimu, nukentėjęs kaunietis vis dėlto susitarė su vagimis dėl išpirkos dydžio, tad galėjo apie tai pranešti policijai, duoti parodymus, kas buvo tarpininkas. Maža to, vyriškis, pranešdamas apie atsiradusį automobilį, policijai tvirtino nemokėjęs jokios išpirkos, ir tokius savo parodymus patvirtino parašu.
Komisaras buvo linkęs atmesti ir daugiau kauniečio išsakytų priekaištų. Jo teigimu, žmonės be reikalo baiminasi, jog į vagystės vietą pareigūnai atvyksta vilkėdami uniformas.
“Tokia yra generalinio policijos komisaro nustatyta tvarka. Be to, visi automobilius praradę asmenys kreipiasi į policiją, kad savininkai nebūtų apkaltinti, jeigu vagys padarys avariją. O mes įtraukiame dingusį automobilį į duomenų bazę ir apžiūrime nusikaltimo vietą”, - teigė E.Šileris.
Pareigūnas taip pat atkreipė dėmesį, jog minėtu atveju pavogtas automobilis buvo nedraustas, neįrengta signalizacija.
Vis dėlto Autotransporto vagysčių tyrimo skyriaus vadovui teko pripažinti, jog policija negali apsieiti be nukentėjusiųjų pagalbos, todėl ir įrašus prašoma atlikti pačių gyventojų.
“Dažnai nėra žinoma, kada gali paskambinti vagys ir pareikalauti išpirkos. Žmonės turėtų būti suinteresuoti, kad įrašai būtų padaryti. Neturime tiek darbuotojų, kad galėtume kiekviename kieme pastatyti po pareigūną”, - sakė komisaras.
Jo teigimu, žmonės dažnai laukia greitų ir efektyvių tyrimo rezultatų neįvertindami, jog reikia laiko renkant įrodymus, fiksuojant balsus, analizuojant įrašus.
Vis dažniau susiduriama ir su aplinkinių gyventojų abejingumu, kai pastebėję įtartiną automobilį ar kieme besisukiojančius asmenis taip ir nepraneša policijai.
