Š.m. balandžio 28 d. Teisinių paslaugų įmonių asociacija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą, Vyriausybę, Užsienio reikalų ministeriją ir Teisingumo ministeriją. Asociacija prašo išaiškinti kodėl stojimo į Europos Sąjungą sutartyje Lietuva įrašė tik advokatus, kaip galinčius teikti teisines paslaugas Lietuvoje ir tuo pačiu visoje ES teritorijoje.
Kelių, teisininkus vienijančių, asociacijų atstovai tikina, kad tokiu žingsniu valdžia prieštarauja pati sau: teisinių paslaugų įmonių ir teisininkų veikla yra licencijuota pačios Teisingumo ministerijos. Teisinių paslaugų įmonės daugiau nei dešimtmetį veikia pagal galiojančius Lietuvoje įstatymus. Tampa svarbu išsiaiškinti – kodėl valdžios institucijos turi dvi skirtingas pozicijas vienu klausimu – vieną įtvirtintą Lietuvos teisės aktais ir kitą deklaruojamą Europos Sąjungai?
ES direktyvos numatyta, kad kiekviena nauja narė stodama į ES turi pati nustatyti kas gali teikti teisines paslaugas ES teritorijoje. LR Seimo Kanceliarijos Informacijos ir analizės skyriaus atlikta analizė rodo, kad visose Europos valstybėse, išskyrus Graikiją, teisines paslaugas teikia ir teismuose atstovauja tiek advokatai, tiek kiti teisininkai.
“Teisinių paslaugų įmonių asociacija, susipažinusi su Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą dokumentais reiškia savo susirūpinimą dėl absoliutaus Lietuvos teisininkų interesų ignoravimo šiuo mūsų Valstybei svarbiu metu, sprendžiant sėkmingo stojimo į ES klausimus”,- teigia Arūnas Marcinkevičius, Teisinių paslaugų įmonių asociacijos prezidentas.
Susirūpinimą papildomai didina tai, kad tokie Sutarties su ES priedai pasirašyti nepaisant Lietuvoje galiojančių įstatymų. Pasirašyti tuomet, kai Seime yra įregistruotas bei Seimo Teises ir teisėtvarkos komiteto sprendimu patobulintas Teisininko privačios profesines veiklos įstatymo projektas jau daugiau nei metai laiko laukia svarstymo pradžios.
Pasirašyti tuo metu, kai Seimui pateiktas ir svarstomas Advokatūros įstatymo projektas susilaukia vis daugiau tiek įvairių visuomeninių organizacijų, tiek Lietuvos piliečių ir pačių advokatų pagristų pastabų, apibūdinančių šį projektą kaip vienašališką ir ydingą. Pasirašyti neatsižvelgiant net į šiuo metu Lietuvos Universitetuose besimokančių ir vien šiais metais baigsiančių teisės mokslus absolventų skaičių ir jų busimo profesinio darbo perspektyvas.
Advokatų monopolį norima įtvirtinti ir nauju Advokatūros įstatymo projektu. Jis nustato, kad ne tik atstovavimą teismuose, bet ir visas teisines paslaugas gali teikti tik advokatai ir jų padėjėjai. Rengiant šį projektą nebuvo atsižvelgta nei į susiklosčiusias Lietuvos teisinės sistemos tradicijas, nei į teisininkus vienijančių asociacijų nuomonę, nei į ES šalių teisinę praktiką.
“Keistai atrodo Advokatūros įstatymo projekto kūrėjų noras suteikti teisę praktikuoti Lietuvoje Europos valstybių teisininkams, kai tokia teisė atimama iš Lietuvos teisininkų”,- tikina A. Marcinkevičius.
Naujas įstatymas iš teisinės sistemos ir tuo pačiu darbo rinkos bei mokesčių mokėtojų rato be pagrindo išeliminuotų legaliai veikiančias teisinių paslaugų įmones ir jose dirbančius bei nemenką praktinio darbo patirtį turinčius, teisininkus. Teisinių paslaugų veiklą įregistravusių įmonių skaičius vien šių metų pradžioje sudarė 1450 įmonių. Šių įmonių užsidarymas keltų tiesioginę grėsmę valstybės socialinei ir ekonominei sistemai bei teisinių paslaugų gavėjams.
Sprendimas, kurį siūlo ne tik teisininkus vienijančių asociacijų atstovai, bet ir daugumas advokatų – esminis advokatūros pertvarkymas, ko pasėkoje Lietuvoje galėtų veikti kelios advokatūros bei teisininkų asociacijos ir tokiu būdu būtų panaikintas dabar esamas advokatūros monopolis.
Prieš advokatūros monopolio įteisinimą 2003 02 21 pasisakė ir Lietuvos Konkurencijos taryba. Savo susirūpinimą šiais klausimais pareiškė Nacionalinė vartotojų federacija, sakoma pranešime spaudai.
