Latvių bendrieji rezultatai ypač panašūs į lietuvių - skiriasi tik grožinių ir informacinių tekstų skaitymo rezultatai. Grožinius tekstus geriau skaitė ir suprato Lietuvos moksleiviai, o informacinius - Latvijos.
Tiriant skaitymo gebėjimus, visose tyrime dalyvavusiose šalyse vidutiniai mergaičių rezultatai buvo aukštesni nei berniukų. Mažiausias skirtumas tarp mergaičių ir berniukų rezultatų buvo Italijoje, didžiausias - Kuveite.
Tyrimo dalyvių teigimu, daugiausiai įtakos moksleivių skaitymo gebėjimams turi namų aplinkos veiksniai: knygų ir kitų edukacinių priemonių skaičius namuose, tėvų išsilavinimas, socialinė-ekonominė padėtis.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, geresnius skaitymo gebėjimus turėjo vaikai, kurių tėvai jiems skaitydavo knygas, pasakodavo pasakas ar žaidė abėcėlinius žaidimus.
Minėtame tyrime dalyvavo 35 šalys iš Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos, Australijos, iš viso apie 150 tūkst. moksleivių, jų tėvai arba globėjai, mokytojai ir mokyklų direktoriai.
Tyrimo tikslas buvo surinkti informaciją apie pradinę mokyklą baigiančių moksleivių skaitymo gebėjimus bei faktorius, įtakojančius šiuos gebėjimus.
Tokio masto ir lygio tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas Lietuvoje vyko pirmą kartą. Tyrimą Lietuvoje vykdė Nacionalinis egzaminų centras.
