aA
Monopolį Lietuvos ryšių rinkoje turintis "Lietuvos telekomas" ketina į rengiamą vyriausybinių ryšių tinklą investuoti apie 12-14 mln. Lt. Kol rinkoje jis vienvaldis šeimininkas, kitiems investuotojams dalyvavimas projekte užgintas.

Pagal projektą į vieningą ryšių tinklą pradžioje būtų sujungtos pradžioje pagrindinės institucijos - Prezidentūra, Vyriausybės kanceliarija, Užsienio reikalų, Ūkio ir Teisingumo ministerijos, Valstybės saugumo departamentas ir Valstybės kontrolė.

Per antrą etapą į šį tinklą būtų įtrauktas Seimas, likusios ministerijos, Aukščiausiasis ir Konstitucinis Teismai, Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Šiuo metu valstybės institucijų pokalbiai mokesčių mokėtojams per metus kainuoja 5 mln. Lt, o sujungus visas jas į bendrą ryšio tinklą, biudžeto išlaidos šioms paslaugoms turėtų sumažėti iki 1,5 mln. Lt. Viliojanti perspektyva.

Analogiškas projektas sujungti valstybines institucijas į vieningą ryšio tinklą buvo rengiamas dar 1998 m., tačiau taip ir liko popieriuje. Skeptikai teigia, kad jis buvo "numarintas" todėl, jog tuo metu 60 proc. telekomo akcijų pirko švedų ir suomių konsorciumas "Amber Teleholdings". Atidavus jam monopolio teisę Lietuvos ryšių rinkoje, tik jis vienintelis dabar ir turi juridinę teisę įgyvendinti tokio užmojo projektus.

Technines galimybes sukurti ir aptarnauti tarpžinybinį valstybės institucijų tinklą bei norą investuoti taip pat turi ir "Omnitel", per 5 m. į telekomunikacijas Lietuvoje investavusi 520 mln. Lt, su "Bite GSM", abiejų šių bendrovių telekomunikacijų tinklas aprėpia iki 98 proc. šalies teritorijos.

Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento direktorius ir telekomo valdybos narys Jonas Ūsas teigia, jog kol rinka neliberalizuota, šios bendrovės projekte dalyvauti negali.

Kai kurie specialistai būsimojo tinklo projekte įžvelgia šnipinėjimo pavojų. Techniškai tokie dalykai įmanomi.

Čia daugelis galėtų ištarti jau sparnuota virtusią frazę: "Kas galėtų paneigti tikimybę, jog..." po dešimties metų telekomo akcijas perpirkusiai kokiai kitai šaliai nekils noras patikrinti, apie ką ten tie lietuviai šnekasi?

Tačiau ponas J.Ūsas šiuo klausimu kategoriškas: "Bet kuri įmonė, registruota Lietuvoje, privalo laikytis visų įstatymų, tarp jų ir operatyvinės veiklos įstatymo. Dėl informacijos nutekėjimo baimės nėra, dėl to biudžetininkai gali nesijaudinti".