aA
Derybose su ES Lietuva sieks, kad jai tapus Europos šeimos nare, jos piliečiai nepatirtų judėjimo ir darbo laisvių apribojimų, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, komentuodamas paskelbtus Austrijos pasiūlymus nustatyti kelerių metų pereinamuosius laikotarpius dėl būsimųjų naujų ES narių piliečių teisės įsidarbinti ES šalyse.
EU
Pernai gruodį panašų pasiūlymą teikė Vokietija. Kai kurios ES šalys nerimauja, kad ateityje jų darbo rinkas gali užplūsti pigios darbo jėgos banga iš Rytų ir Vidurio Europos.

Lietuvos URM vadovas BNS korespondentui šiuos Vokietijos ir Austrijos pasiūlymus vertino kaip "normalų derybų procesą" tarp ES ir šalių kandidačių.

"Natūralu, kad tai daroma dėl Lenkijos, nes Lenkijoje darbo jėgos judėjimas į Vokietiją ir Austriją yra didžiausias, ir ES susirūpino savo darbo rinka", - sakė A.Valionis.

"Manau, kad mes privalome turėti teisę, kaip pilnateisiai ES nariai, laisvai judėti ir dirbti ES valstybėse. Už tai mes derybose kovosime", - sakė UR ministras.

Šią savaitę Austrijos ekonomikos ir darbo ministras Martinas Bartensteinas (Martinas Bartenštainas) pasiūlė naujų ES narių piliečiams užtikrinti visišką judėjimo laisvę po septynerių metų pereinamojo laikotarpio, kurį po penkerių metų būtų galima iš naujo persvarstyti ir pagal galimybes sutrumpinti.

Be to, M. Bartensteino siūlymu, dabartinėms valstybėms narėms, pageidaujančioms įsileisti daugiau darbuotojų, turėtų būti leidžiama sudaryti dvišales sutartis su naujomis narėmis dėl papildomų imigracijos kvotų.

Pagal jo pasiūlymą, Europos Komisija po penkerių metų galėtų rekomenduoti sutrumpinti pereinamąjį laikotarpį. Naujosios narės savo ruožtu po penkerių irgi galėtų prašyti sutrumpinti pereinamąjį laikotarpį, tačiau senosioms narėms turėtų būti palikta "apsaugos išlyga", kuri, pakilus jų šalyje nedarbo lygiui, leistų reikalauti palikti naujokėms visą septynerių metų laikotarpį.

Pernai gruodį Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Šrioderis) paskelbė pasiūlymą įvesti septynerių metų pereinamąjį laikotarpį būsimųjų ES narių Rytuose piliečių migracijai ieškant darbo Vakarų Europoje.

Vokietijos kanclerio siūlomas modelis yra lankstus, taikomas individualiai kiekvienai į ES stojančiai šaliai. Po 5-erių metų būtų numatyta privaloma proceso peržiūra, ir, leidžiant sąlygoms, apribojimai kai kurioms šalims būtų panaikinami pirma laiko.

Lietuva pernai patvirtino laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo derybinį skyrių. Jį tikimasi pateikti Europos Sąjungai šį pusmetį, kai ES pirmininkauja Švedija.

Lietuva derybas tikisi baigti 2002 metais, o 2004-ųjų pradžioje būti pasirengusia narystės ES įsipareigojimams.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.