„Kokį čia tyrimą atliekate? Kam tokie duomenys reikalingi? Kas tai užsakė?“ – nedraugiškai atsiliepė Plungės rajono Tverų Švenčiausios Marijos apsilankymo bažnyčios parapijos klebonas, nepasakęs savo pavardės.
Pamėginus prakalbinti nepatiklų kleboną apie tai, kaip parapija išgyvena sunkmetį, jis atsakė nepasitikįs žurnalistais.
„Pažiūrėkite, kaip ir ką jūs apie Vatikaną rašote – kad bankrutuoja, kad popiežius šioks ir anoks. Puolate bažnyčią kaip šunys. Bažnyčios finansinė būklė – jos vidaus reikalas“, – patikino klebonas.
Ar šiemet bažnyčia surenka mažiau aukų negu praėjusiais metais?
„O koks jūsų reikalas? Nelyginu, kiek surenku aukų kiekvienais metais. Kiek surenku, tiek ir užtenka“, – atrėžė klebonas ir, pasiūlęs skambinti Telšių kurijai, baigė pokalbį.
Nemažėja tik mirčių
Telšių vyskupijos kurijos telefonai praėjusio penktadienio popietę tylėjo. Tuo tarpu Skuodo rajono Lenkimų Šventos Onos parapijos bažnyčios klebonas prisipažino smarkiai juntąs sunkmetį.
„Skaudžiai išgyvenu dėl suvargusių žmonių. Būna, kad netekę darbo parapijiečiai užeina pasišnekėti. Sakau jiems paguodos žodžius iš Biblijos. Per sunkmetį tenka mažiau teikti šeimos sakramento sutvirtinimų, sumažėjo krikštynų – ir už juos žmonės aukoja mažiau. Tik mirčių nesumažėjo. Kiekvienas bažnyčiai paaukoja pagal išgales, juk nesakysi kiek duoti“, – sakė klebonas. Jis taip pat atsisakė prisistatyti.
„Atleiskite, pavardės nesakysiu – esame iš kurijos gavę nurodymus su žurnalistais bendrauti atsargiai. Nesu kompetentingas kalbėti parapijos finansiniais klausimais“, – teisinosi dvasininkas.
Išgirdęs pokalbio temą, su žurnalistu bendrauti atsisakė ir Šilalės rajono Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas.
„Kurija įsakiusi su žiniasklaida nebendrauti“, – nukirto kunigas.
Aukų daugiau per mišias
Tauragės rajono Pagramančio bažnyčios klebonas Vladislavas Juškys sakė krizės pernelyg nepajutęs. „Pagrindinis didesnių bažnyčių išlaidų šaltinis – mokesčiai už elektrą, šildymas, atlyginimai vargoninkui, zakristijonui, valytojai. Mūsų bažnyčia maža, išsiverčia be samdomų žmonių, taip pat nešildoma, o man, senam klebonui, daug nereikia, tai nesiskųsdamas išsiverčiu“, – sakė V. Juškys, patikindamas, kad per visą gyvenimą išmoko gyventi taupiai.
Tauragės rajono Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Albinas Arnašius, skirtingai nei kiti kalbinti dvasininkai, buvo nusiteikęs draugiškai: „Kai nesi „bagotas“, ir tos krizės nejauti. Skirtingai nei galvojama, mažos bažnyčios kaimuose ar nedideliuose miesteliuose niekada nebuvo turtingos. Bet aš negalėčiau skųstis: aukų Skaudvilėje surenku nemažai. Kaip ir įprastai, bažnyčią daugiausiai lanko pensininkai – laimei, kad dar jų pensijos nesumažėjo. Juk kiti pensininkai iš savo mažų pensijų dar ir savo bedarbius vaikus ar anūkus paremia.“
Pasak A. Arnašiaus, popierinių banknotų šlamėjimą jis dabar girdi tik per didžiausias šventes, atlaidus, paprastomis dienomis į aukų dėžutės dugną cinkteli tik iš kišenės ištraukti centai.
Bažnyčiai dažniausiai ir tenka verstis iš to, kas surenkama per didžiausias šventes. Kitas pajamų šaltinis – krikštynos, laidotuvės, šeimos sakramento sutvirtinimai. Blogiau gyvena tos parapijos, kur mišios vyksta ne kasdien, o tokios – mažos kaimų bažnytėlės.
Pernai bažnyčios remontui iš savivaldybės lėšų buvo skirta 5 tūkst. litų.
„Iš surinktų aukų sumoku tik už elektrą, žvakes. Sunkmečiu negali daug iš žmonių tikėtis. Dabar ir tarp klebonų yra daug „ubagų“, – atviravo žmonių mėgstamas Adakavo ir Skaudvilės klebonas A. Arnašius.
Bažnyčioje daugėja žmonių
Su žurnalistu maloniai bendravo ir Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios klebonas, Telšių vyskupijos kanauninkas Alvydas Bridikis. „Kokia krizė? Mišios bažnyčioje vyksta, žmones laidojame, kūdikius krikštijame, aukų taip pat surenkame“, – A. Bridikis nepasiduoda sukmečio nuotaikoms.
Jis pastebi, kad į bažnyčią užsuka daugiau žmonių, ypač per šventes, net tų, kurių veidų anksčiau nematydavo.
„Natūralu, kai žmogus susiduria su sunkumais, labiau atsigręžia į Dievą. Kunigo paguodos žodžiai – Evangelijos žodžiai, juos ir skelbiame kasdien“, – sakė klebonas.
Į internetinėje žiniasklaidoje pasirodžiusias žinias, kad sunkmetis veda dar prie didesnių dvasinių ir ekonomoninių, politinių kataklizmų ar net prie pasaulio pabaigos, A. Bridikis nekreipia dėmesio.
„Tokias žinias neretai skleidžia žmonės, nieko bendra neturintys su tikėjimu ir bažnyčia. Reikia, kaip ir kiekvienu gyvenimo atveju, pasikliauti evangelija. Manau, kad mūsų gyvenimui yra būdingas tam tikras cikliškumas: džiaugsmą keičia nelaimė ir atvirkščiai, skausmą ir netektį – gimimo džiaugsmas, neapykantą – meilė. Taip ir krizė turi pradžią ir pabaigą“, – dėstė A. Bridikis.
Pasak jo, visuomenė yra pernelyg „įsikalusi“ krizę – reikėtų labiau dėmesį telkti ties mažais džiaugsmais, dvasiniais dalykais.
Klebonas prisipažįsta, kad aukų bažnyčios dėžutėje šiek tiek sumažėjo, bet būtiniems poreikiams užtenka.
„Šiandien dar užtenka pinigėlių, o kaip bus rytoj – nežinau. Miesto bažnyčiai lengviau – ten daugiau parapijiečių, vadinasi, daugiau jų ateina ir aukoja bažnyčiai. Bet bažnyčios sistema sutvarkyta taip, kad net iškilus kurios nors bažnyčios finansiniams sunkumams, padeda kiti.
Taip ir su kunigais: jie, kaip daugelis, nei dideli vargšai, nei turčiai. Mažoje kokio nors kaimo parapijoje klebono atlyginimas, kuris susideda iš aukų, siekia vos minimumą – 800–900 litų, Tauragėje – 1300–1500 litų. Didesniuose miestuose – dar daugiau“, – sakė A. Bridikis.
