Sakysite, galėjo būti dar blogiau? O kur skaičiavimai, kur įrodymai? Lygiai taip pat galėtume teigti, kad reikėjo silpniau veržti diržą – darbo rinkoje kvėpuotų daugiau mokesčių mokėtojų, o darbo biržoje nesuskaičiuotume per 183 tūkstančių oficialių bedarbių. Šiuo metu darbo ieško 215 tūkst. asmenų, o 109 tūkstančiai negauna nedarbo išmokos, nes baigėsi jos mokėjimo terminas. Rudenį jokio pragyvenimo šaltinio neturinčių asmenų padaugės dar keliomis dešimtimis tūkstančių. Svetimo skausmo nebūna – pabandykime save įsivaizduoti jų vietoje.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio skaičiavimais, jeigu Vyriausybė dar kartą nepakoreguos naktinių nutarimų, tai šįmet, geriausiu atveju, pelno mokesčio surinks tik apie 1 mlrd. Lt, vietoj pernai, nepaisant prasidėjusios krizės, surinktų 2,8 mlrd. Lt.
Šią savaitę nemažą akmenį į Vyriausybės daržą įmetė net jos remiama kandidatė į prezidentus. Taip, išlaidas reikėjo karpyti, tačiau Vyriausybė tai daro klaidingai. Įsidėmėkime – ne tik darė, bet ir daro. Tebedaro.
Susidarė įspūdis, kad vieno įstatymo rengėjai nežinojo apie tuo pat metu taisomą ar rengiamą kitą įstatymą. Iš atskirų detalių sudėliotas bendras vaizdas buvo pasibaisėtinas – mokesčių krūvio neišlaikę pirmieji krito smulkieji verslininkai. O juk visi žinome paplitusį teisingą pasakymą, kad smulkusis ir vidutinis verslas yra valstybės stuburas.
Susitikime su pramonininkais buvusi ES komisarė Dalia Grybauskaitė tai pavadino Vyriausybės klaidomis ir neapsižiūrėjimu. Labiau tiktų pasakyti, kad gavusieji valdžią pirmosiomis savaitėmis prarado klausą, nes apie tokias pasekmes jiems labai garsiai šaukė tie patys verslininkai. Tačiau laimėjo arogancija ir įsitikinimas, kad „mes žinome, ką darome“. Dabar, praėjus penkiems mėnesiams, matome rezultatą – antikrizinio plano ir valstybės finansų stabilizavimo kompromitaciją.
Neseniai buvo vanojamas Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
Profesoriaus viduje grumiasi politikas ir ekonomistas. Štai jam ir išsprūdo perspėjimas, kad gresia lito nuvertinimas. Tačiau žurnalistas nenugirdo, kokias sąlygas politikas paminėjo. O jis paminėjo tokius pačius argumentus, kuriuos šią savaitę išgirdome iš D.Grybauskaitės lūpų. Nors ji irgi pasakė, kad nepavykus sumažinti išlaidų tektų litą nuvertinti, tačiau akmenų jau nebeliko – jais apmėtytas K.Glaveckas.
Vis dažniau išgirstame Vyriausybės ar jos vadovo paneigimų. Tai vienam, tai kitam tarnautojui išsprūsta politiškai kenksmingi teiginiai. Šią savaitę iš „Sodros“ vadovo Mindaugo Mikailos išgirdome tai, apie ką pašnibždomis buvo kalbama jau kelias savaites. Taigi „Sodros“ vadovas neatmetė galimybės, kad toliau blogėjant ekonomikos padėčiai, gali būti mažinamos pensijos bei motinystės pašalpos. O juk šventvagiška kėsintis į neturtingiausiųjų ir iš esmės bejėgių pinigines.
Tą pačią dieną premjeras „Sodros“ vadovą pavadino „ponu Mikaila“ ir pabrėžė, kad ne jis daro tokius sprendimus, bei leido suprasti, kad „ponas Mikaila“ praleido progą patylėti. O gal „Sodros“ vadovas jau nebegali tylėti? Visi prognozavo, kad atėjus pavasariui nedarbas šiek tiek sumažės. Nesumažėjo. Taigi galime prognozuoti, kad rudenį gali atšniokšti dar viena banga. Kiek padaugėja bedarbių, tiek mažiau mokesčių surenka „Sodra“. Ar ji išlaikys didėjantį spaudimą?
