Pusdienį triūsę žmonės buvo geros nuotaikos, šiukšlių kalnas augo kaip ant mielių. Susirinkę jau švarioje laukymėje, antakalniškiai vieningai pritarė idėjai, kad tokias tvarkymosi talkas gerai būtų padaryti bent kelis kartus per metus ir patiems iš karto organizuotis šiukšlių išvežimą, nes buvo neramu, ar organizatoriai spės surinktas šiukšles išvežti.
Deja, po poros dienų liūdni spėjimai pasitvirtino – surinktos ir jau piktavalių pradėtos draskyti šiukšlės vis dar pūpsojo parko prieigose. Kada jos bus išvežtos niekas tiksliai nežinojo - nei akcijos organizatoriai, nei parko direkcija, nei seniūnijos darbuotojai. Gal per savaitę….Žmonės ėmė liūdnai juokauti, kad šiukšlės turbūt grįš ten, iš kur buvo surinktos – vienas vėjas ištaršys, kitas valkatos ištampys, kitomis mišką papildys tradiciniai šiukšlintojai.
Mes kalbame apie vieną iš valstybės saugomų teritorijų – Pavilnių regioninį parką. Deja, parko direkcija tokiose akcijose nedalyvauja, pati parko teritorijos netvarko ar gal nesugeba tvarkyti. Pavadinimas skambus – Pavilnių regioninis parkas – tačiau realybėje jis – “šiukšlynas paprastasis”. Giriamasi, kad vystomas šviečiamasis turizmas ar kažkas panašaus. Tačiau parke “turistauja” barbarai, kurie saugomų teritorijų “investicijas” niokoja. Šiukšliadėžės, suolai ir dviračių stovai - viskas išlaužyta ir išdaužyta. O lentos, kuriose aiškinama, kas yra miškas (?!), ir niokotojams, ir miško globėjams kelia tik juoką. Ir nė vienos lentelės su įspėjimu apie baudas už šiukšlinimą nerasi.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba per metus išleidžia savo romantiškai veiklai 20 milijonų. Tačiau jų kišimasis į žmogaus gyvenimą kelia tik pasipiktinimą, o ten, kur tos tarnybos laukiamos – jų nėra nė kvapo.
Pabaiga
Po ilgų diskusijų su teisininkais paaiškėja štai kas: tai, ką mes darėme šeštadienį – valėme savo aplinką – tebuvo šiukšlių pernešimas iš vienos vietos į kitą. Be aplinkosaugininkų leidimo. Formaliai tai reikštų gamtos teršimą. Pagal administracinės teisės pažeidimų kodeksą, teigia teisininkai, mums galima taikyti baudą!!! Ir net teisme neįrodytume, kad tai, ką mes darėme -visuomenės interesas.
Jau savaitė per akciją surinktos šiukšlės po nakties išdraikomos ant kelio. Norėdami pravažiuoti, šeštadienio talkos dalyviai turi išlipti iš mašinos ir šiukšles vėl surinkti.
Netikite? Ir aš netikiu. Bet ir aš ten buvau, ir, kaip toj pasakoj,- alų midų gėriau, ir man per barzdą varvėjo…
Visi, kuriems mokate mokesčius, nuo šeštadienio kasdien žada po kelis kartus, kad padarys viską, jog šiukšlės būtų išvežtos. O mes – geranoriai – kas rytą tampome liaudies supuvusias sofas ir surūdijusius puodus, kaip Sizifas akmenį, ir tikime, kad tauta – tai mes, o ne tie, kurie šiukšlina.
Jumoro dėlei paskaitykite, kokios baudos už aplinkos teršimą!
