"Tai yra ilgalaikis dalykas, nes reikia įveikti daug įvairių psichologinių, kultūrinių, teisinių kliūčių. Bet labai svarbu, jog buvo deklaruota politinė valia. Galbūt reikia imti pavyzdį iš Šiaurės šalių, kurios nuėjo šį ilgą ir nelengvą kelią. Tai nėra lengvas dalykas, šalies viduj sunku susitarti dėl tam tikrų prioritetų, o tarp trijų valstybių - tuo labiau. Bet kito kelio nėra ir mes turime bandyti harmonizuoti šitą planavimą, sinchronizuoti biudžeto skyrimus", - kalbėjo KAM vadovė.
Anot jos, tartis dėl galimo konkretaus šių siekių įgyvendinimo pavesta Baltijos šalių gynybos ministerijų ginkluotės direktoriams, besirenkantiems į reguliarius susitikimus.
"Buvo duotas įpareigojimas, žinia, kad būtina peržiūrėti mūsų teisinę bazę, ar ji yra pakankamai sutampanti, ar tarp skirtingų valstybių nėra kokių nors prieštaravimų. Nuo to reikia pradėti, toks signalas buvo pasiųstas", - sakė R.Juknevičienė.
Ji sakė norinti tikėti, kad ši politinė valia pavirs konkrečiais rezultatais - bendrai vykdomais Baltijos šalių kariniais įsigijimais. Bendri pirkimai, jos teigimu, galėtų apimti "dalį, kurį susijusi su oro erdve ir ypač brangiais įsigijimais".
"Norėčiau tikėti, kad taip gali būti. Yra sričių, kur atskyrimas išliks. Čia jau yra ekspertų lygmuo, kariuomenių vadai turėtų pateikti savo matymą, o po to politinis lygmuo galės peržvelgti prioritetus. Bet čia tolimesnės perspektyvos klausimas, nes šiandien nė viena valstybė negali pasakyti, kada bus pabaiga visų sunkumų. Nors žinoma, daug ką galima pradėti daryti jau dabar, nes vien pirkimų planavimas trunka po keletą metų", - svarstė ministrė.
Estijos gynybos ministro Jaako Aviksoo teigimu, ekonominė krizė yra metas, kuomet reikia giliau susimąstyti apie gynybinį bendradarbiavimą ir stengtis jį supaprastinti pirkimų srityje. Pasak jo, trišalė praktika rodo, jog bendri įsigijimai ateityje leistų sutaupyti "milijardus kronų" mokesčių mokėtojų lėšų.
Po susitikimo pasirašytame bendrame komunikate, pasak R.Juknevičienės, sutarta siekti dabartinių trišalių karinių prioritetų išsaugojimo ekonominio sunkmečio sąlygomis.
"Diskusijos vyko supratimo atmosferoje. Vienas pagrindinių dalykų, kuris komunikate yra pažymėtas, tai prioritetų išsaugojimas sunkmečio sąlygomis ir gynybos biudžetų mažėjimo aplinkybėmis. Visos trys valstybės, komunikate tai atsispindi, teigia, kad išlaiko savo įsipareigojimą įveikus krizę gynybos biudžetui siekti 2 proc. nuo bendro vidaus produkto. Bet kalbėta buvo ir apie tai, kad ateinama prie tam tikros raudonos linijos kai gynybos sistemoms gali tekti peržiūrėti savo funkcijas, nes mažinimas turi turėti ribas", - pasakojo R.Juknevičienė.
KAM vadovė pažymėjo, jog Lietuvai buvo svarbu iš latvių ir estų išgirsti, kad jie laikė, laiko ir laikys prioritetu bendro Baltijos šalių bataliono budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose 2010 metų pirmąjį pusmetį.
