Labiausiai iš 45 mažumų diskriminaciją teigė jaučiantys Italijoje gyvenantys šiaurės afrikiečiai (94 proc.), tuo metu Vilniaus ir Visagino rusai atsidūrė paskutinėje šios lentelės vietoje: diskriminacijos etniniais pagrindais paplitimą Lietuvoje tvirtino matantys 12 proc. rusų.
Kitose Baltijos šalyse daugiau rusakalbių atsakė jaučiantys diskriminaciją: ketvirtadalis Latvijos (25 proc.) ir daugiau nei pusė Estijos (55 proc.) rusų. Tačiau, kaip teigiama tyrimo išvadose, paklausti apie konkrečius diskriminacijos atvejus per pastaruosius metus, tik 17 proc. Estijos rusakalbių galėjo juos įvardyti.
Rusų mažumos ES, tyrimo duomenimis, apskritai nepateko tarp tų etninių grupių, kurios patiria daugiausia diskriminacijos dėl savo tautybės darbe, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, kavinėse, parduotuvėse ir įvairiose kitose gyvenimo situacijose. Labiausiai diskriminaciją teigė patiriantys Europos šalyse gyvenantys romų tautybės žmonės, afrikiečiai bei brazilai.
Rusų mažumos taip pat teigė mažiausiai kenčiančios nuo rasiniais pagrindais veikiančių nusikaltėlių (5 proc.) ir mažiausiai stabdomos policijos dėl savo tautybės (2 proc.). Be Baltijos šalių rusakalbių apklausoje dalyvavo ir Suomijos rusai.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šią savaitę pareiškė, kad Maskva apgailestauja, jog jos partneriai dedasi negirdintys apie žmogaus teisių pažeidimus Baltijos šalyse ir Gruzijoje.
"Gaila, bet daugelis mūsų partnerių dedasi, jog mūsų negirdi. Beveik 20 metų mes kalbame apie rusakalbių gyventojų diskriminaciją Baltijos šalyse. Situacija ten ne tik kardinaliai nepasikeitė, bet būtent iš ten po Europą ima plisti naujoji ksenofobijos, "svetimų" atstūmimo banga", - BBC klausytojams sakė S.Lavrovas.
