aA
Rusijai pulti Lietuvą nėra jokių priežasčių, nes esame valstybė, nusiteikusi draugiškai plėtoti santykius su savo kaimyne. Tokią nuomonę ketvirtadienį vykusioje DELFI interneto konferencijoje išsakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
V.Ušackas: nematau priežasties Rusijai pulti Lietuvą
© A.Solomino nuotr.
Politiko teigimu, turėtume labiau pasitikėti ne tik savimi, bet ir NATO teikiamomis saugumo garantijomis, o dialogą su Rusija plėtoti konstruktyviai.

Kaip vieną svarbiausių Lietuvos užsienio politikos krypčių sunkmečio laikotarpiu V. Ušackas įvardijo ekonominę diplomatiją ir naujų rinkų paiešką. Pasak ministro, verslininkai pastaruoju metu prašo padėti skverbtis į užsienio rinkas bei ne naikinti Lietuvos ambasadas užsienio valstybėse, o kuo daugiau jų steigti.

V.Landsbergio ir V.Adamkaus kalbose gąsdinimų neįžvelgia

Lietuvos diplomatijos vadovas, klausiamas DELFI skaitytojo, ar nemano, kad dažni prezidento Valdo Adamkaus ir europarlamentaro Vytauto Landsbergio pareiškimai apie Rusijos grėsmę yra kiek perdėti, sakė, kad Rusijai pulti Lietuvą nėra priežasties, o apie galimą Rusijos grėsmę šių politikų pareiškimuose sakė negirdėjęs.

„Nematau priežasties ir ketinimų, kodėl Rusija turėtų pulti Lietuvą. Negirdėjau apie tokią grėsmę nei iš prezidento V. Adamkaus nei iš profesoriaus V. Landsbergio“, - DELFI konferencijoje sakė ministras.

Pasak jo, Lietuva turėtų labiau pasitikėti savimi, NATO teikiamomis saugumo garantijomis ir atvirai bei konstruktyviai plėtoti santykius su Rusija. Tačiau ministras laikosi ligšiolinės Lietuvos pozicijos, kad Abchazijos atveju Rusija buvo neteisi, nes pripažinus Abchazijos ir Pietų Osetijos tariamą nepriklausomybę buvo pažeistas Gruzijos teritorinis vientisumas.

Kosovo atveju, V. Ušacko nuomone, Rusija vėlgi buvo neteisi, nes ši neseniai įsikūrusi valstybė atskilo nuo Serbijos remiantis tarptautiniais susitarimais.

„Dvigubų standartų netaikome. Abchazijos ir Kosovo atvejai skirtingi, kuriuos kai kam patogu suplakti į vieną pavyzdį. Kosovo nepriklausomybė paskelbta kaip buvusios Jugoslavijos suirimo pasekmė, laikantis tarptautinių susitarimų. Tuo tarpu Abchazijos atskyrimas nuo Gruzijos pažeidžia pagrindinį tarptautinės teisės principą − Gruzijos teritorinį vientisumą“, - sakė V. Ušackas.

Imsis ekonominės diplomatijos

Pagrindine ateities Lietuvos diplomatijos kryptimi Lietuvos užsienio reikalų ministras įvardijo ekonominę diplomatiją. Pasak V. Ušacko, svarbiausias prioritetas po prezidento rinkimų bus ekonomikos gaivinimas. Lietuvos diplomatijos uždavinys − padėti Lietuvos verslui patekti į užsienio rinkas, apginti mūsų verslininkų interesus bei pritraukti užsienio investicijas į Lietuvą.

„Kitas prioritetas − energetinio saugumo stiprinimas. Trečias − geri santykiai su kaimynais, kurie svarbūs tiek verslui, tiek ir politinių ryšių palaikymui“, - sakė V. Ušackas.

Atsiliepdamas į sunkmečio sąlygas ministras žadėjo mažinti kompensacijas diplomatams, gyvenantiems užsienyje, o pats teigė birželį eisiantis nemokamų atostogų.

Anot V. Ušacko, pastaruoju metu sumažintos išlaidos reprezentacijai, transportui, ryšiams, neapmokamų atostogų išėjo apie 120 darbuotojų.

Komisaru tapti kol kas neplanuoja

Klausiamas, ar sutiktų tapti naujuoju Europos Komisijos (EK) komisaru nuo Lietuvos, V. Ušackas sakė kol kas jokių pasiūlymų dar negavęs, tačiau jeigu gautų – svarstytų. Ministras sako šiuo metu dirbantis mėgstamą darbą.

V. Ušackas, be kita ko, paneigė gandus, jog užkirto kelius Albinui Januškai sugrįžti į diplomatinę tarnybą. Pasak jo, buvęs ministerijos sekretorius bei ekspremjero Gedimino Kirkilo patarėjas dėl grįžimo į diplomatinę tarnybą nesikreipė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.