Už uždarų durų vykusiose derybose, kurioms tarpininkavo Šveicarija, buvo "pasiekta konkreti pažanga ir abipusis supratimas", teigiama ministerijos išplatintame pareiškime.
"Šalys... sutarė dėl išsamaus plano, kaip normalizuoti dvišalius santykius, kad būtų patenkintos abi pusės. Šioje situacijoje buvo apibrėžtos kelio gairės", - rašoma pareiškime.
Iki šiol pasiekta pažanga "sudaro sąlygas pozityviai tebevykstančio proceso perspektyvai", priduriama jame.
Retai vykstančios derybos tarp dviejų kaimynių, kurių santykius temdo kruvina praeitis, įgijo pagreitį rugsėjį, kai Turkijos prezidentas Abdullah Gulas (Abdula Giulas) su istoriniu vizitu atvyko į Jerevaną stebėti futbolo rungtynių. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio turkų lyderio vizitas.
Opiausias vykstančių derybų klausimas yra įnirtingas šalių ginčas dėl to, ar Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų imperijoje vykdytos masinės armėnų žudynės buvo genocidas.
Turkija atsisako užmegzti diplomatinius santykius su Armėnija, nes Jerevanas vykdo aktyvią tarptautinę kampaniją, kad masinės armėnų žudynės būtų pripažintos genocidu.
Jerevanas teigia, kad 1915-1917 žlungant Osmanų imperijai, Turkijos respublikos pirmtakei, buvo išžudyta 1,5 mln. armėnų.
Ankara griežtai atmeta genocido pavadinimą ir sako, kad nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. armėnų ir ne ką mažiau turkų žuvo per pilietinius neramumus, kurie kilo, kai armėnai rytinėje Anatolijoje paėmė į rankas ginklus ir prisijungė prie įsiveržusios rusų armijos.
1993-aisiais Turkija, demonstruodama solidarumą su artimu sąjungininku Azerbaidžanu jo konflikte su Jerevanu dėl Kalnų Karabacho, uždarė sieną su Armėnija, suduodama skaudų smūgį šios skurstančios Kaukazo respublikos ekonomikai.
Kiek anksčiau šį mėnesį Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas atmetė susitarimo su Armėnija galimybę, kol nebus išspręstas Jerevano konfliktas su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho.
Tai Turkijos premjeras nurodė atsakydamas į Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano pareiškimą, kuriame jis išreiškė viltį, kad iki spalio siena su Turkija vėl bus atidaryta.
Balandžio 6 dieną lankydamasis Ankaroje JAV prezidentas B.Obama paragino Turkiją ir Armėniją vesti dialogą bei pareiškė, kad derybos "labai greitai gali duoti rezultatų".
Nenorėdamas suerzinti NATO sąjungininkės Turkijos, B.Obama leido suprasti, kad Vašingtonas nesikiš į konfliktą dėl genocido pavadinimo, nors prezidento rinkimų kampanijos metu savo armėnų kilmės rėmėjams žadėjo pripažinti masines žudynes genocidu.
Ankara sako, kad trečiųjų šalių įsikišimas ir jų parama vienai iš konflikto pusių tik apsunkins pastangas normalizuoti Ankaros ir Jerevano santykius.
