aA
Jau gerą pusmetį žodis „krizė“ Lietuvoje tapo ne tik sunkmečio sinonimu, bet ir realiu apibūdinimu situacijos, kai sutrikę atsiskaitymai tarp įmonių tampa „grandinine reakcija“. Kai kurios įmonės „ieško teisybės“ teismuose, siekdamos su valstybės „užtarimu“ atgauti skolas prievartiniu būdu.
Du kartus išaugęs turto arešto aktų (vien per vasarį jų įregistruota virš 9,5 tūkst.) ir didėjantis bankroto bylų skaičius tą tik patvirtina. Tačiau skolininko turto areštas dažnai gali lemti ne pinigų atgavimą, bet sukelti skolininko įmonei dar didesnes finansines problemas, vedančias dar blogesnį atsiskaitymą.

Tačiau, ar tokiu atveju galima nuleisti rankas ir laukti „geresnių laikų“? „Žinoma, kad ne“, – sako advokatų kontoroje Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN dirbantis advokatas Viačeslav Blaščiuk. Anot jo, jeigu kylant ekonomikai verslui rūpėjo didesnis pardavimų ir sandorių skaičius, tai nuosmukio metu reikia tiesiog skirti daugiau dėmesio darbui su skolininku. Vienas iš efektyvių būdų atgauti skolą – užtikrinti jos grąžinimą įkeitimu, laidavimu ar kitomis priemonėmis.

Tačiau ką daryti, kai skolininko įmonė nebeturi „laisvų“ aktyvų suteikti kreditoriui atsiskaitymo saugumo garantijas? Teisininkai mano, kad net ir tokioje situacijoje įmanoma surasti išeitį ir pagerinti įmonės būklę. Kiekviena įmonė tuo pačiu metu dažnai yra ir kreditorė, ir skolininkė. Todėl skolininko ir kreditoriaus tarpusavio reikalavimų įskaitymas gali padėti spręsti problemas. Jeigu priešpriešinių reikalavimų nėra, galima skolos padengimo klausimą spręsti jas faktorizuojant. Kitaip tariant, parduodant faktoringo įmonėms.

Kitas būdas gražinti skolą – parduoti esamą skolą ar reikalavimą taip, kad vėliau jį būtų galima įskaityti į kreditoriaus reikalavimą ir taip stabilizuoti įmonės įsipareigojimų vykdymą. Anot V. Blačiuk, tokius sandorius be teisininkų patarimo sudaryti rizikinga. Pagal paskutinius publikuotus Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus tokiuose sandoriuose reikia atsižvelgti ir į kitus skolininko kreditorių interesus. „Štai todėl reikia vertinti kiekvieną konkrečią situaciją ir ieškoti efektyvių sprendimų“, – sako V.Blaščiuk.

Aukščiausiasis Teismas šiuo išaiškinimu apibendrino kreditorių teisių gynimo atvejus, kai nesąžiningi skolininkai, nenaudingais sandoriais blogina įmonės mokumą ar didina įsipareigojimus, vengdami atsiskaityti su kreditoriumi. Taip kreditoriams suteikiama galimybė ginčyti skolininko sudarytą nenaudingą sandorį (pardavimą, įkeitimą ir pan.), kuris gali lemti skolininko nemokumą, pirmenybės suteikimą vienam kreditoriui prieš kitus ir kt. Tokį sandorį nuginčijus, kreditorius įgyja teisę atgauti skolą iš skolininkui grąžinto sandorio. Kitas būdas – netiesioginis ieškinys.

Tai reiškia, skolininko vardu reikalauti priteisti skolą iš skolininko skolininko, kai pats skolininkas vengia tai daryti. „Taigi būdų išspręsti skolos grąžinimo klausimus yra pakankamai. Svarbiausia – laiku diagnozuoti problemą ir ją spręsti efektyviausiu keliu,“ – teigia advokatas.