„Visuomenėje - didžiulė vertybių krizė“, - konstatavo G. Chomentauskas. Pasak jo, jeigu ryšių tarp žmonių nėra, bendruomenė pradeda žlugti. „Mums visiems, mūsų vaikams labai trūksta pasitikėjimo savo jėgomis“, - kalbėjo Lietuvos grupinės psichoterapijos asociacijos prezidentas.
G. Chomentauskas teigė, kad didžiulė socialinė problema su galimomis neigiamomis pasekmėmis ateityje - žmonių netikėjimas savo asmenine jėga, visuomene, bendruomene, kaita. „Man atrodytų, vienas pagrindinių mokyklos uždavinių – atstatyti savęs vertinimą, pasitikėjimą bendruomene, tam tikrą patriotizmą – kad mes esame Lietuvos piliečiai, galime daug ką pakeisti ir suteikti tam tinkamų įgūdžių“, - kalbėjo G. Chomentauskas.
Jis sakė, esą švietimo sistema iš savęs sukūrė monstrą sukurdama tokias sąlygas ir aprūpinimo sistemą, kai vaikams neleidžiama pasirūpinti patiems savimi. Pasak G. Chomentausko, mokyklą reikia priartinti prie gyvenimo.
Rengia karjerai, bet ne gyvenimui?
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas pastebėjo, kad Lietuvoje švietimo sistema orientuota į darbą ir karjerą. Pasak V. Jankausko, keičiasi ir jaunimo požiūris – jei prieš 20-30 metų tikslas buvo baigti mokslus, tapti daktaru, teisininku ar kuo kitu, tai dabar vargu ar jaunimas tuo suinteresuotas - jis nori greitai, iš karto gerai gyventi.
„Iš kitos pusės, ko vertos žinios, jei jos neatneša realios naudos – jei žinodamas daug negali sau susikurti pakankamai padoraus gyvenimo“, - klausė V. Jankauskas. Todėl dabar dažnai mokiniai esą panašūs į kietąjį diską – žino daug, tačiau nežino, ką su tomis žiniomis daryti. „Ši mintis pasakyta Vokietijoje, tačiau manau, kad tinka ir mums“, - diskusijoje kalbėjo V. Jankauskas.
Sudominti padeda ir jaunas mokytojas
Diskusijoje kalbėta, kad mokinius būtina sudominti. Vienas diskusijos dalyvis pastebėjo, kad apie fizikos dėsnius galima mokyti ne kalbant apie du rutuliukus, o, pavyzdžiui, pasitelkti riedlentę.
Kito diskusijos dalyvio šešiolikmetei dukrai matematika ėmė patikti tik tada, kai jos ėmė mokyti jaunas mokytojas. Vienos sostinės mokyklos socialinis darbuotojas pastebėjo, kad dabar dažnai mokinius galima sudominti tik trimis dalykais - kortomis, rūkymu ir alkoholiu. Iš mokinių išgirsi ir tai, kad mokykloje dirba tik idiotai arba visiškai pasišventę.
„Kaip padaryti, kad būtų įdomu – ar šokti ant stalo striptizą?“, - replikavo viena vyresnė mokytoja. Ji klausė, kur, kalbant apie mokymosi įdomumą, dingo vaiko pareigos. Mokytojos nuomone, užaugo tėvų karta, kuri nemato nieko kita, tik pinigus.
G.Steponavičius: vertybė – ne žinios, o jų taikymas
„Svarbu žinoti, ko jaunam žmogui reikia gyvenime, kas jam gali padėti. Gyvenimas per pastarąjį dešimtmetį ar dvidešimtmetį tiek pasikeitęs, kad orientacija į žinias nebetampa vertybe, labiau lemia ne pačios žinios, o gebėjimas jas taikyti, kūrybiškai pritaikyti, išnaudoti realiame gyvenime. Tai tampa didesniu privalumu“, - sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Pasak jo, pastaruoju metu dedama daug pastangų atrasti dermę tarp žinių diegimo ir gebėjimų. G. Steponavičius aiškino, kad viską bendriausia prasme suvesti į vartotojiškumą nesiekiama. „Aš asmeniškai nenorėčiau matyti mašinaliai užsigrūdinusį, žmogų be emocijų, pasiruošusį gyvenimui, iššūkiams, rinkai ir kitiems dalykams“, - kalbėjo švietimo ir mokslo ministras.
Tačiau jis buvo linkęs ne visiškai sutikti su G. Chomentausko požiūriu. „Yra moksleivių, kurie kaip tik nemano nepasitikintys savimi – yra tokių atvejų, kai septintokas ar aštuntokas pasiruošęs mokytoją pamokyti ir pasakyti, kad nesutinka su 8 punktais iš 9 ir savo teisybę imti ginti“, - teigė G. Steponavičius. Ministras sakė, kad reikia daugiau dėmesio skirti neformaliam ugdymui, tačiau pripažino, kad sunkmečio metu tam skiriamos lėšos taikiklyje atsiduria pirmos.
