aA
Nuo vaikystės su močiute augusi nepilnametė šiaulietė kaltina Šiaulių miesto savivaldybę ir savivaldybės administraciją neteisėtais veiksmais, kai mero sprendimu iš jos senelės buvo atimtos globos teisės. Nepilnametė tvirtina, kad dėl valdininkų sprendimo ji nuolat išgyveno stresą, bijojo, jog bus apgyvendinta su jai dėmesio neskyrusiu ir savivaldybėje dirbančiu tėvu, todėl už patirtus išgyvenimus prašo priteisti 300 tūkst., o ją globojusiai močiutei – 200 tūkst. litų.
Sugriautą gyvenimą nepilnametė ir močiutė įvertino puse milijonu litų
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)
Ieškinį dėl pusės milijono litų žalos atlyginimo antradienį pradėjo nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija. Į ją su skundu kreipėsi ne tik nepilnametė ir jos globėja, bet ir Šiaulių miesto savivaldybė. Ieškovių ieškinį Šiaulių apygardos teismas yra patenkinęs tik iš dalies – nepilnametei priteistas 100 tūkst. litų neturtinės žalos atgynimas.

„Mes manome, kad teismas turėtų pilnai patenkinti ieškovių reikalavimą - priteisti 500 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą“, - antradienį teisme pareiškė nepilnametei ir jos močiutei atstovaujantis advokatas Savinijus Katauskas.

Tuo tarpu Šiaulių miesto savivaldybė ir jos administracija įsitikinusi, kad ieškinys yra nepagrįstas, o valdininkai padarė viską, jog suteikiant globą tėvui kuo geriau būtų apginti nepilnamečio vaiko interesai.

Močiutė tvirtino, kad mergaitė bijojo sutikti tėvą

Į teismą Šiaulių savivaldybė buvo paduota dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų veiksmų. Močiutė teismui nurodė, kad jos dukra 1991-aisiais su vyru susilaukė mergaitės. Po poros metų sutuoktiniai išsiskyrė.

Mergaitės motina sunkiai sirgo cukriniu diabetu, tėvas dukra nesirūpino, todėl 1994-ųjų sausį Šiaulių miesto valdyba globėja paskyrė močiutę.

Po trijų mėnesių mergaitės motina mirė. Netrukus močiutei buvo panaikinta anūkės globa, nes ją panoro auginti tėvas. Vėliau buvo konstatuota, kad taip tėvas pasielgė siekdamas nemokėti alimentų, o valdininkai sutaupė pinigų močiutei nemokėdami globos pašalpos.

Tik 2005-aisiais tėvui buvo apribotos tėvystės teisės – vaiko teises apgynė viešąjį interesą gynę Šiaulių prokurorai. Močiutė jiems prisipažino, kad anksčiau nenorėjo kreiptis į teismą, nes tikėjosi, jog jos teises apgins valstybės institucijos.

„Abi ieškovės šiuo metu yra kritinės sveikatos būklės, todėl negalėjo atvykti į teismo posėdį“, - antradienį teigė joms atstovaujantis advokatas S. Kašauskas. Jis įsitikinęs, kad savivaldybės valdininkai privalo atlyginti žalą dėl valdininkų padarytų neteisėtų veiksmų – esą be jokio teisinio pagrindo buvo nuspręsta iš močiutės atimti anūkės globos teises.

„Visą šį laiką mergaitė paniškai bijojo, kad jos tėvas nepagrobtų, - kalbėjo advokatas. – Ji buvo nuėjusi pas tėvą į bendrabutį. Čia gyvenimo sąlygos nėra geriausios– nedidelis kambarėlis, tualetai ir vonia – bendrajame koridoriuje. Kai vaikas pamatė, kad tėvas bučiuoja savo sugyventinę, ji iš ten išėjo. Byloje yra duomenų ir apie tai, kad mergaitė bijodavo tėvą sutikti gatvėje – kad šis neįsiviliotų į savo automobilį“.

Pasak advokato, trijų kambarių bute gyvenanti močiutė visą laiką rūpinosi anūke, o tėvas su savo dukra buvo susitikęs vos keletą kartų. „Vaiko teisių tarnybos darbuotojos dėjo visas pastangas, kad atimtų mergaitę iš močiutės“, - gynėjo teigimu, kartą į namus grįžusi senelė rago apsiverkusią mergaitę, kuri papasakojo, jog „buvo atėjusios tetos ir bandė mane išsivesti iš namų“.

Pagalbos šauksmui liko kurčias Seimas, prezidentas ir K.Prunskienė

„Močiutė stengėsi, kad jai būtų grąžinta vaiko globa, ji net kreipėsi į Seimą, prezidentą, Kazimirą Prunskienę (tuometinę Seimo narę – aut.past.), tačiau niekas jai nepadėjo, - teisme pasakojo advokatas S. Katauskas. – Praradusi viltį ji parašė skundą prokuratūrai, kuri gindama viešąjį interesą kreipėsi į teismą ir pasiekė, kad tėvui būtų panaikintos globos teisės, o mergaite toliau galėtų rūpintis močiutė“.


Pasak advokato, užuot ramiai augusi močiutės globojama ir mokyklos ugdoma, mergaitė išgyveno neramią vaikystę ir netgi susirgo sunkiomis ligomis. Didelių problemų dėl sveikatos patyrė ir močiutė. „Ji jautė nuolatinį stresą ir bijojo, kad bus atimtas vaikas, nes kartą Vaiko teisių apsaugos tarnyboje jai buvo pareikšta, kad mergaitė esą jau yra įvaikinta“, - gynėjas sakė, kad mergaitė labai bijojo netekti vienintelio jai artimo žmogaus – močiutės.

„Joms padaryta žala yra tęstinio pobūdžio, už tai turi atsakyti savivaldybė, nekontroliavusi savo darbuotojų veiksmų, - pabrėžė advokatas. – Ši mergaitė yra ne vienintelė, nukentėjusi nuo savivaldybės darbuotojų. Šiaulių apygardos teismas yra išnagrinėjęs dar vieną bylą, kurioje dvi mergaitės buvo išsiųstos gyventi į JAV, o vėliau grąžintos pas motiną į Lietuvą. Toje byloje figūravo tų pačių Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų pavardės“.


Auginti vaiką – ne į akvariumą paleisti žuveles


Šiaulių miesto savivaldybei atstovaujanti Žyvilė Rimšienė tvirtino, kad advokato minimos darbuotojos jau nebedirba savivaldybėje – viena jų jau mirusi, o kita yra pensijoje.

„Ieškovai vadovaujasi emocijomis, šioje byloje niekada nebuvo konkretumo, - pabrėžė Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotoja. – Savivaldybė priėmė sprendimą skirti vaiko globą tėvui, nes visą laiką pagrindinis dėmesys buvo skiriamas vaiko gerovei – kad jis galėtų augti biologinėje šeimoje. Tėvas visada akcentavo, kad dukra galėtų augti su juo, tačiau gerbdamas šios teises jis nenorėjo mergaitės paimti iš tėvo“.

Pasak savivaldybės atstovės, tėvas ne kartą kreipėsi į savo uošvę ir prašė leisti įgyvendinti savo, kaip tėvo, teises. „Byloje yra daug duomenų, kad tarp mergaitės tėvo ir močiutės buvo įsiplieskęs konfliktas“, - teisininkės teigimu, uošvė kaltino savo žentą dėl dukros mirties ir net jį buvo išvadinusi „kraugeriu“.


„Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai kiek galėdami bandė malšinti įsiplieskusį konfliktą“, - Ž. Rimšienė teigė, kad mergaitės tėvas net buvo sutaręs su savo sugyventine, kad dukrą iš pirmosios santuokos priims į šeimą gyventi kartu. „Tai labai atsakingas sprendimas, juk auginti vaiką - ne žuvytes į akvariumą paleisti“, - sakė ji.

„Jeigu tėvas neateidavo pas mergaitę į mokyklą, tai dar nereiškia, kad dukra jam nerūpėjo – jis tiesiog nenorėjo, kad mergaitė būtų traumuojama“, - savivaldybės atstovė patikino, kad apie ieškovių patirtą baimę ir luošinamą sveikatą valdininkai sužinojo tik 2007-aisiais, kai teisme buvo gautas ieškinys.


Ar teismas patenkins mergaitės ir močiutės ieškinį, Lietuvos apeliacinis teismas ketina paskelbti balandžio 30-ąją.

Teismas konstatavo, kad buvo pažeista teisė į saugią vaikystę


Civilinę bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas buvo nustatęs, kad nepilnametės tėvas buvo nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų, vaiku nesirūpino, nelankė ir nesidomėjo jos gyvenimu, mokymusi ar laisvalaikiu, vaiko auklėjimu.

Teismas pabrėžė, kad atleisdama močiutę nuo anūkės globėjos pareigų Šiaulių miesto savivaldybė grubiai pažeidė vaiko teises.

„Nei vienas į šios šeimos situaciją įsigilinęs protingas ir atsakingas žmogus negalėtų teigti, kad globėju paskirtas tėvas galėjo atlikti savo konstitucinę tėvo pareigą – auginti ir auklėti mažametę dukrą, kuri iki mero potvarkio priėmimo su juo beveik nebendravo ir nenorėjo gyventi jo šeimoje, pradėdavo verkti vos pasiūlius nueiti pas tėvą“, - teigiama Šiaulių apygardos teismo sprendime, kurį apeliacine tvarka skundė ir ieškovai, ir atsakovai.

Pasak teismo, Vaiko teisių konvencijoje yra nurodyta, jog valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos institucijos, svarstydamos klausimą dėl nepilnametės mergaitės globos tęstinumo močiutės šeimoje, grubiai pažeidė Konvencijos nuostatas.

„Vaikas nebuvo išklausytas, nebuvo atsižvelgta į jos norus ir akcentuojami buvo ne vaiko interesų apsaugos klausimai, o finansinė reikalo pusė, kad globėjui reikia mokėti pašalpą, o „per mėnesį susidaro nemaža pinigų suma“, - skaudžią realybę konstatavęs teismas atkreipė dėmesį, kad valdininkai pažeidė mergaitei Konstitucijoje įtvirtintą prigimtinę vaiko teisę į saugią vaikystę.

Pasak teismo, neigiami vaiko atmintyje išlikę prisiminimai, nesaugumo jausmas ir patirtas stresas neišvengiamai paveiks tolimesnę mergaitės sveikatą, adaptaciją visuomenėje, nes ji ilgus metus buvo susirūpinusi savo fiziniu ir dvasiniu saugumu, jai diagnozuotas sunkus susirgimas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.