aA
Nesulauksi, sūnau šiaurės,

Mūsų širdys tvirtos!

Antanas Baranauskas

Tai atėjo bemaž nelauktai, nes buvo gana tyliai rengiama. Tiesa, jūros vamzdžio idėją Rusija sumąstė dar prieš Baltijos valstybėms tampant Europos Sąjungos (ES) narėmis, o pasitvirtino Europos Taryboje 2006 metais. Dabar nuolat kartojama, neva Taryba pritarusi projektui, nors jo ligi šiol niekas nematė.

V.Landsbergis. Šiaurės apkabinimas
© Organizatorių archyvas
O driokstelėjo, kai Rusijos prezidentas V.Putinas nuskrido gelbėti rinkimuose pralaimėsiančio bičiulio - Vokietijos kanclerio G.Schroderio - ir anksčiau nei planuota pasirašė su juo būsimos dujotiekio statybos iš Rusijos į Vokietiją sutartį. Vamzdis Baltijos dugnu svaigino vokiečių verslininkų vaizduotę būsimais pelnais. Visa kita - nė nesvarstyta, čia V.Putinas neapsiriko.

Tai įvyko rinkimų išvakarėse, Vokietijos socialdemokratų padėtis pagerėjo, bet ne tiek, kad G.Schroderis išsaugotų kanclerio postą. Užleido, užtat gavo kitą - "Gazprom" steigiamos verslo įmonės stebėtojų tarybos pirmininko su neskurdžia šimtatūkstantine alga. (Rusijos oligarchai, sakoma, šaipėsi iš neišmanėlio vokiečio, kuris būtų galėjęs gauti ir šimto milijonų paskatinimą). Niekas nepaneigs galimybės, kad toks sandėris buvo suderėtas iš anksto; kancleris žinojo, ką ir už kiek daro. Naujoji kanclerė A.Merkel atsidūrė spąstuose ir ligi šiol kartu su vokiečių verslo magnatais remia dar vis projektuojamą, o Rusijos žemėje jau įgyvendinamą, projektą.

Lietuvoje ši G.Schroderio veikla būtų vertinama kaip šiurkštus privataus ir viešojo interesų konfliktas; buvusiam valstybės pareigūnui, prieš kadencijos pabaigą pasinaudojusiam tarnybine padėtimi, bent jau grėstų baudžiamasis straipsnis.

Vokietijoje tokio įstatymo nėra. Kodėl? - klausiau kolegų vokiečių Europos Parlamente. "Niekas nė neįsivaizdavo, kad toks poelgis apskritai galimas..."

Statybos įmonė "Nord Stream" ("Šiaurės srovė") buvo įkurta ir deklaruoja, kad statys dujotiekį išilgai Baltijos dugno nepaisydama net tarptautinės finansinės krizės. Tiesa, V.Putinas buvo viešai pagarsinęs, kad Rusija pinigų neturi, tikisi jų išspausti iš Vakarų.

Deklaruojama, neva tikslas - tik verslas, "jokios politikos", bet jau ir kūdikiai supranta, kad taip nėra. "Nord Stream" kontroliuoja "Gazprom", o "Gazprom" - Kremlius. Dujų poreikis Europoje didelis ir dar smarkiai augs, tad Rusijos dujomis maitinama Europos pramonė bus priklausoma nuo Rusijos. Aišku, ir Europos politika. Toks V.Putino didysis strateginis planas. Jis jau turėjo įtakos, nes Europa kukliai nuleido akis Rusijos spectarnyboms bei armijai skerdžiant čečėnus. Nelabai pasmerkė ir Gruzijos užpuolimą.

ES narės Baltijos šalys ir Lenkija, kurias Rusijos-Vokietijos vamzdis aplenks, turės nuolankiai prašytis pamaitinamos kokia atskira šakele. "Dabar jie šoks pagal mūsų muziką!" - džiūgavo Maskvos spauda. Ir Kremlius neslėpė argumento, kad tiesiant dujotiekį jūra, ne sausuma, bus aplenktos nedraugiškos, nestabilios šalys. Tad ir maistelio kaina baltijiečiams bus "draugiškumas". Pavyzdžiui, nekontroliuojamas karinis tranzitas, rusų perimami uostai ir geležinkeliai, kai kur antroji valstybinė kalba...

Tiek jau ėmė suvokti ir Europos vakariečiai, pradėję samprotauti, kad ES šalys turėtų pasistatyti tarpusavio energetines jungtis, išvengti skaldomojo šantažo. Tik nuo šnekų iki darbų - tolimas kelias, o Rusijos imperializmas, pasiuntęs Europai gruzinišką ir ukrainietišką Kremliaus jėgos pranešimus, ketina veikti sparčiai.

Artimoje Rusijai kaimynystėje, gal tik išskyrus Suomiją, padėtis suvokiama kur kas blaiviau. Todėl, jei Rusija nebūtų apdairiai užsitikrinusi Briuselio pritarimo prieš keletą metų, šiandien sutartinai pritarta vamzdžiui nebūtų. Apie tai kalba leidinio Europos Parlamento 2008 metų rezoliucija dėl "Nord Stream" pakrančių šalims keliamų ekologinių grėsmių. Joje rasite reikalavimų vamzdžio statytojams, kuriuos tie ponai totaliai ignoruoja.

Taigi energetinį politinį užvaldymą papildo jau suvokiamos ekologinių katastrofų grėsmės. Aišku, pirmiausia čiabuviams, tarp kurių atsidurtų ir Karaliaučiaus krašto naujieji gyventojai rusai. Vokiškos cheminio ginklo bombos, paskandintos Baltijoje po Antrojo pasaulinio karo, gali įgyti naują mažųjų tautelių pašalinimo prasmę. Tik pajudink tuos rūdijančius dugno sandėlius... Labai labai nenoromis Europa turės suvokti ir karinę strateginę grėsmę, jei neutralius Baltijos plotus faktiškai aneksuos vamzdį "saugantis" Rusijos laivynas. Joks kitas, nei Vokietijos, nei JAV, neatplauks atsvarai. Be to, "Gazprom" jau suteikta įstatyminė teisė turėti "savas" ginkluotąsias pajėgas.

Rusijos meška numato apkabinti Europą dujomis iš abiejų pusių. Šiltas glėbys. Iš pietų - "Mėlynoji srovė". Iš šiaurės - Baltijos vamzdis. Jokiu būdu ne sausuma. Todėl, jei dar norėsime gyventi prie nemirusios mūsų jūros ir pasipriešinsime šiaurės apkabinimui, ginsime ir Europą, kaip tą jau darėme prieš šimtmečius.

Esu įsitikinęs, Lietuvos Respublika turi pasakyti tam vamzdžiui besąlygišką NE. Nesvarbu, ką aiškintų visko žinovai, neva mūsų balsas nedidelis, ir tiesiog gėda prabilti vieniems arba pirmiems. Kartą jau buvome atsidūrę tokioje padėtyje ir nepralaimėjome.

„Lietuvos žinios“