Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje bus svarstomas klausimas: ar leisti Seimo pirmininkui A.Paulauskui įteisinti neteisėtai kapitaline tvora aptvertą valstybei priklausantį 7,7 aro žemės sklypą, ar priversti jį nugriauti savavališkai pasistatytą tvorą.
Vakarykštėje LŽ publikacijoje "A.Paulauskas - pirmtako pėdomis" rašėme, kad Seimo pirmininkas savavališkai užėmė 7,7 aro prie savo namo Tarandėje. Vakar Seimo vadovas skubiai sušaukė brifingą ir paneigė savavališkai privatizavęs sklypą. LŽ manymu, Artūras Paulauskas kaip tik patvirtino publikacijoje išdėstytus faktus.
Dar kartą grįždami prie temos vakar kalbėjomės su daugybe pareigūnų, mėgindami išsiaiškinti, ar Seimo pirmininkas A.Paulauskas nepasinaudojo išskirtine teise privatizuoti 7,7 aro žemės Tarandėje.
A.Paulauskas paneigė žinią, esą jis prie savo namų valdos savavališkai prisidūrė beveik 8 arus valdiškos žemės. Jo teigimu, 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimas leidžia piliečiams prie savo namų išsipirkti žemę. Tai savo straipsnyje mes ir rašėme, taip pat nurodydami, kokie reikalavimai taikomi norint privatizuoti žemę.
Seimo vadovas aiškino, kad pareiškimą dėl minėto sklypo parašė 2000 m. balandį. Tačiau sprendimas buvo vilkinamas, tvirtino jis. Dar kartą A.Paulauskas rašė pareiškimą Miesto plėtros departamentui praėjusių metų rugsėjo mėnesį. Brifinge nuskambėjo paaiškinimas, esą Miesto plėtros departamento atsakingi darbuotojai patikino, jog kliūčių privatizuoti prie namo esantį plotą nebus. Todėl paskubėta užtverti tvorą.
"Metus rūpinausi, kad būtų galima privatizuoti tą žemę, ir kai pasakė, jog kliūčių nėra, belikę formalumai, tada baigėme tvoros statybą, nes nesinorėjo jos du kartus statyti", - aiškino Seimo pirmininkas. Jis atmetė straipsnio teiginį, kad papildomai prijungtas sklypas trukdo šaligatviui, nes toje gatvėje jo nėra.
Seimo vadovas patikino, jog gavęs leidimą privatizuoti papildomus arus už juos sumokės tiek, kiek priklauso. Vilkino? Kas vilkino priimti sprendimą leisti privatizuoti žemės plotą?
Kodėl Miesto plėtros departamentas neišsprendė sklypo problemos? Kodėl buvo apeiti galiojantys įstatymai ir ignoruota sklypo įsigijimo tvarka?
Argi tikrai "įvažiavus su tvora" į žaliąją juostą - gatvę, netrukdoma įrengti šaligatvį?
Vis dėlto Seimo vadovas teisus šaligatvio ten nėra, tačiau detaliajame plane jam numatyta vieta. Tik dabar jau tam trukdys graži kapitalinė tvora.
Straipsnyje minėjome Miesto plėtros departamento architektės Eglės Jacevičienės pavardę. Vakar architektės teiravomės, ar ji ir buvo ta "vilkintoja", visaip trukdžiusi A.Paulauskui susitvarkyti sklypo privatizavimo reikalus.
A.Jacevičienė atsakė nesanti "tas svarbiausias žmogus", leidžiantis ar draudžiantis praplėsti sklypą. Architektės pareiga - parengti sprendimą miesto valdybos posėdžiui, o tam reikia gauti daugelio žinybų pritarimus.
Pasirašyti šiuo atveju privalo Pašilaičių seniūnas Saverijus Sosunovas, Miesto plėtros departamento direktorius Aleksandras Lukšas, kalbininkė, miesto savivaldybės juristas, savivaldybės Plėtros komiteto pirmininkas. Tada dokumentą svarsto valdyba ir galutinę vizą parašo miesto meras. Pasak E.Jacevičienės, ji savo pareigas atliko kaip dera.
Ketvirtadienį miesto valdyba spręs klausimą, ar leisti A.Paulauskui pakoreguoti detalųjį planą. Jei toks leidimas bus išduotas, popieriai keliaus į apskritį. Reikaliukas užtruks, nes detalusis planas neparengiamas per naktį.
Tik patvirtinus tą planą gali būti išduodamas leidimas pirkti žemę. Tai mums paaiškino Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Egidijus Dedūra: "Tik patvirtinus detalųjį planą leidžiama pirkti žemę ir tam vėl reikalingas valdybos sprendimas. Miesto plėtros departamentas jokių žodinių leidimų neduoda ir negali duoti.
Jeigu kalbama apie žemę mieste, jai įsigyti taikoma ypatinga tvarka. Jeigu žemės nemažai ir ji gali būti panaudota individualaus namo statybai, rengiamas aukcionas arba viešasis pirkimas. Žemė paprastai parduodama rinkos kaina. Jei naujo sklypo suformuoti negalima, tada savininkas gali papildomus arus išsipirkti pagal Vyriausybės nutarimą".
Reakcija Pašilaičių seniūnijos, kuriai priklauso Tarandės individualių namų kvartalas, seniūnas S.Sosunovas prisipažino, kad vakarykščiame straipsnyje iškelta sklypo pasididinimo problema sukėlė ažiotažą. Jam skambinę Pašilaičių gyventojai tikino, jog taip pat norėtų praplėsti savo valdas, tačiau, deja, to padaryti negali. Tai patvirtino seniūnas.
Žemės sklypų pardavimas ar skyrimas mieste pristabdytas, kol nebus grąžinta žemė buvusiems savininkams. Paklaustas, ar pasirašęs dokumentus miesto valdybai, S.Sosunovas atsakė: "Taip, pasirašiau, kad susipažinau su sprendimu. Mano pritarimo ar nepritarimo nereikia. Šie klausimai - miesto valdybos kompetencijoje".
Vilniaus apskrities ėemės tvarkymo departamento direktorius M.Novogrockis LŽ paaiškino, kad svarbiausią sprendimą leisti privatizuoti sklypą priima miesto valdyba. Būtent ji mero pasirašytame dokumente numato ir kainą. Ją reglamentuoja du Vyriausybės nutarimai - Nr. 692 ir Nr. 205, pastarajame išaiškinta metodika. Iš tiesų ta kaina gali būti žemiausia. Dabar 1 aras žemės Tarandėje kainuoja 1400 Lt.
Perkant įrengtą sklypą ji gali varijuoti iki 6600 Lt. Jei pastatyto individualaus namo savininkas įsipareigos pagerinti infrastruktūros, priklausančios miestui, sąlygas - nutiesti šaligatvį, išasfaltuoti gatvę, pasodinti medžių ir pan., - už sklypą, leidus miesto merui, mokės mažiau. Kitaip tariant, pradinę kainą siūlo miesto galva.
LŽ Seimo pirmininko atstovą spaudai Vytautą Makauską aptiko kelyje Kauno link. Jis pakomentavo straipsnio teiginius ir paprašė remtis Seimo vadovo argumentais, išsakytais per brifingą.
Paprašytas atsakyti į klausimą, ar toks Seimo pirmininko pavyzdys nėra precedentas ir kitiems piliečiams nepaisyti įstatymų, V.Makauskas sakė: "Bet Vyriausybės 1999 m. kovo mėn. nutarimas leidžia praplėsti sklypą. Tad čia neįžvelgčiau jokio pažeidimo. Anaiptol, šis klausimas buvo pernelyg vilkinamas, tad pasikliauta žemėtvarkos specialistų ir architektų patikinimais, kad kliūčių privatizuoti papildomus arus nebus".
Precedentas LŽ savo publikacija siekė vieno tikslo: įstatymų privalu laikytis visiems. Dar labiau privalu jų laikytis Seimo pirmininkui. Precedentas šįkart - ne todėl, jog Seimo vadovas tik vakar pasižadėjo už savavališkai kapitaline tvora aptvertą valstybės žemę sumokėti, kiek priklauso. Skandalas dėl to, kad šioje žemelės privatizavimo istorijoje viskas padaryta atvirkščiai: pirmiausia apsitvėrė papildomą sklypą, o tik paskui susirūpino jį įteisinti.
O juokingiausia tai, kad aukščiausios kategorijos teisininkas šiandien viešai aiškinasi, jog pasikliovė kažkokių valdininkėlių patikinimais, esą "viskas būsią tvarkoje, be kliūčių". Ir kapitaline tvora valstybei priklausančią žemę aptvėrė neturėdamas jokio juridinio popieriaus, suteikiančio teisę tuos 8 arus nugvelbti...
