Daugiausia skundų yra susiję su nuosavybės teisių atkūrimu bei vidaus reikalų sistemos pareigūnų veiksmų teisėtumu.
Pasak L. Kuodienės, trečdalį tokių skundų sudarė nusiskundimai dėl procesinių veiksmų ir teisėjų veiklos. Tačiau L. Kuodienė apgailestavo, kad Seimo kontrolieriai negali įvertinti šių pareigūnų veiksmų, nes įstatymai draudžia tikrinti ir vertinti procesinius sprendimus.
Ji mano, kad tai yra įstatymų spraga, nes ši sritis "turi būti labiau kontroliuojama, nesikišant į teismo veiklą".
L. Kuodienė teigė, kad dėl policininkų smurto daugiausia skundžiasi Kauno, Šiaulių, Šilutės, Vilniaus miesto gyventojai, taip pat nemažai skundų gaunama iš įvairių kolonijų, įkalinimo įstaigų bei areštinių.
Pasak jos, vidaus reikalų sistemos pareigūnų smurtą sunku įrodyti, nes iki šių metų areštinėse nebuvo mediko etato.
"Netgi jei būna medicinos ekspertų įrodyta, kad buvo padarytas lengvas ar apysunkis kūno sužalojimas, tokiu atveju prokuratūra atsisako iškelti baudžiamąją bylą, o to mes negalime vertinti", piktinosi L. Kuodienė.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovė taip pat yra sunerimusi dėl itin blogų areštinių sąlygų. Pasak jos, iš 48 areštinių tik 8 atitinka oficialius reikalavimus.
Seimo Žmogaus ir piliečių teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Algimantas Salamakinas toje pačioje spaudos konferencijoje išreiškė viltį, kad ateityje Seimo kontrolieriai turės daugiau įgaliojimų, jų ataskaita Seimui prilygs prezidento metiniam pranešimui, nes kontrolierių darbas yra "valdžios veiklos veidrodis".