aA
Beveik prieš metus šalies piliečiams pradėta siūlyti galimybė apie Europos Sąjungos reikalus telefonu padiskutuoti nemokamai. Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės valdininkai įsitikinę, jog tokia paslauga yra labai naudinga ir ypač svarbi artėjant referendumui. Geram sumanymui pinigų negaila, bet ne veltu sakoma, kad proto ir už didžiausius pinigus nenusipirksi.
Telefonas
Telefonas
Paaiškėjo, kad aktualiais ūkininkams klausimais bando informuoti merginos, ne ką daugiau išmanančios už pačius ūkininkus.

Telekomunikacija apie žemdirbystę

Nemokamos paslaugos informacijos operatorėmis bendrovėje “Lintel” paprastai dirba telekomunikacijų bei vadybos mokslus baigusios merginos.

“Kauno diena”, sumaniusi patikrinti teikiamos informacijos patikimumą, iš tikrųjų egzaminavo ne į nepavydėtiną padėtį patekusias operatores, bet Europos komitetą, kuris, ypač artėjant referendumui dėl stojimo į ES, ataskaitoje Vyriausybei parašys apie labai efektyvią teikiamą paslaugą.

Taigi iš pateiktų keturiolikos klausimų tik į du buvo atsakyta palyginti teisingai, į du klausimus atsakymus paštu atsiųs specialistai, o kiti dešimt atsakymų buvo labai abstraktūs ir nepakankami. Tiek gali žinoti kiekvienas retkarčiais laikraščius pavartantis pilietis.

Nors teigiama, kad dabar padaugėjo klausimų apie žemės ūkį, tačiau kaip tik į šios srities klausimus operatorėms buvo sunkiausia rasti konkrečių atsakymų. Pavyzdžiui, “pienininkyste besiverčiantis ūkininkas” nesulaukė atsakymo, nuo kada jo ūkis turės atitikti ES veterinarijos reikalavimus. “Kauno dienos” žiniomis, pereinamasis laikotarpis iki 2007 m. galės būti taikomas tik vidaus rinkoje parduodamai produkcijai. Tačiau “nemokamasis” informatorius tvirtino, jog kol kas tokių duomenų nėra.

Telekomunikacijų mokslus baigusias operatores ne juokais trikdė klausimai apie pereinamuosius laikotarpius dėl bulvių žiedinio puvinio bei galimybes gauti karvėms žindenėms skirtinas išmokas už neproduktyvias karves, kurios apsėklintos mėsinių veislių bulių sėkla...

Referendumas ir sliekai

“Kokią paramą ES žada sraigių ir Kalifornijos sliekų augintojams?” - klausia vadinamasis ūkininkas, “abejodamas”, ar tokius sliekus galės pelningai parduoti, pavyzdžiui, kinų maistą gaminančiam “Čano” restoranui Kaune.

O kokius reikalavimus Briuselio valdininkai kelia stručių kiaušiniams? Jaunutė “Lintel” operatorė guodžia “ūkininką”, jog jam, žinoma, reikės persikvalifikuoti, tačiau drastiškų priemonių europiečiai tikrai nesigriebs, nežlugdys jo verslo - stručių kiaušinius jis galės “kurį laiką” pardavinėti pagal Lietuvoje galiojančius standartus.

Springdamas juoku aiškinu, kad mano auginami Kalifornijos sliekai užaugo iki labiausiai kulinarų vertinamo 30 centimetrų ilgio, bet dabar jų kaina labai kritusi, taigi klausiu patarimo, ar verta laukti gegužės 11-osios referendumo - jeigu tautiečiai balsuos už stojimą į ES, tai iki pusmetrio paaugusius sliekus galėčiau vežti tiesiai į Briuselį, kur jie superkami apie 15 kartų brangiau nei Lietuvoje.

“Manau, kad galite palaukti, nesijaudinkite dėl tokių dalykų”, - guodžia telekomunikacijų specialistė ir aš, šluostydamasis juoko ašaras, ketinu klausti apie Kalifornijos ir Žemaitijos sliekų kryžminimą, bet kolegos pagriebia iš mano rankų telefono ragelį ir nemokama informacija apie Lietuvą Europos Sąjungoje negailestingai nutrūksta.

Klausimai subrendo

Žinoma, ne tik aprašyto pobūdžio informaciją Europos komitetas jau beveik metus šalies piliečiams teikia nemokamai.

Kaip “Kauno dienai” sako Europos komiteto Visuomenės informavimo skyriaus laikinoji vedėjo pavaduotoja Jurga Tapinienė, pirmaisiais mėnesiais nemokamu telefonu daugiausia skambindavo smalsuoliai. Pernai, kai Lietuvos laikraščiai perspausdino kolegų iš Italijos paskleistą informaciją apie neva iš radioaktyvaus metalo pagamintas eurų monetas, lietuviai nemokamu telefonu bandydavo pasitikrinti informacijos patikimumą.

Dar prašydavo išvardyti Europos Sąjungos (ES) valstybes, jų sostines, gyventojų skaičių ir panašaus pobūdžio mokyklines žinias.

Europos komiteto užsakytą informavimo paslaugą atliekančios UAB “Lintel” vadybininkas Raigedas Stankevičius prisimena pirmuosius mėnesius, kai operatorės neatsigindavo vaikų skambučių. Tačiau per pusmetį tauta subrendo. Paprastų klausimėlių pradėjo mažėti, o prie telefono ir kompiuterio budinčios jaunutės operatorės vis dažniau sutrikdavo sulaukusios ne tik apsišaukėlių, bet ir tikrųjų ūkininkų klausimų apie ES žadamą paramą.