Straipsnyje "Lietuviškos šizofrenijos istorija" Realiosios politikos sąjungos leidinys, kalbėdamas apie dvišales tarpusavio problemas, teigia, kad "demagogija pastebima abiejose sienos pusėse".
"Kai girdime, kad Lietuvos vyriausybė siekia sulietuvinti lenkų mažumą, tai į tokį žmogų reikia žiūrėti kaip į pamišėlį, nes kaip ir kokiu būdu šis sulietuvinimas interneto ir palydovinių televizijų amžiuje turėtų vykti?", stebisi "Czas".
Savaitraštis kaltina politikus bei diplomatiją, kad "per pastaruosius trejus metus nesugebėjo nė vienos problemos išspręsti ramiai".
"Czas" kaip pavyzdį pateikia vietos lietuvius labai papiktinusį pasieniečių įkurdinimą Punske, kur kompaktiškai gyvena lietuvių tautinė mažuma. Pasak laikraščio, "Lenkija šį klausimą išsprendė stebėtinai nesimpatiškai", ir jis tebėra aktualus ir dabar.
Dar viena "avantiūra" savaitraštis vadina tai, kad kai kurie lenkų parlamentarai ėmėsi ginti nuteistus vadinamosios "lenkų autonomijos" Vilniaus krašte kūrėjus.
Anot laikraščio, senatoriai "nutarė imtis užsienio politikos - nuvažiavo į Vilnių stebėti, kaip teisiami trys lenkų kilmės komunistai, o po to paskelbė, jog "mūsiškius muša".
Savaitraštis atkreipia dėmesį į tai, jog dažnai įvairūs nemalonūs abiem šalims dalykai vyksta už politikų nugarų, o eilinis pilietis net nepastebi tų problemų.
Pasak laikraščio, "nacionalistų pakankamai yra tiek vienoje, tiek kitoje šalyje", o "vienintelė viltis pagerinti tarpusavio santykius glūdi sveikame eilinių žmonių mąstyme ir jų normaliuose kontaktuose, kurie sugebėtų sėkmingai pasipriešinti bet kokiems idiotiškiems įtarinėjimams, kurie po šiai dienai egzistuoja".
