Prancūzų ministro užduotis - įtikinti Angolą, Kamerūną ir Gvinėją, kurios yra nenuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, atmesti JAV rezoliucijos projektą, kuriame numatomas Irako nusiginklavimo terminas iki kovo 17 dienos.
Vašingtonas yra sakęs, kad jei 15 narių Saugumo Taryba šiam rezoliucijos projektui nepritars, jis vadovaus "norinčių šalių koalicijai" ir nuginkluos Iraką be JT pritarimo.
Angola, kurioje ne vieną dešimtmetį tęsėsi pilietinis karas, iki šiol sakydavo, kad karas turėtų būti tik paskutinė išeitis. Tokia pozicija labiau atitinka Prancūzijos, Rusijos ir Kinijos, o ne Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos pažiūras.
Angola šiuo metu vadovauja Pietų Afrikos plėtros bendrijai, netrukus vadovaus Afrikos Sąjungai. Abi šios organizacijos yra pademonstravusios antikarinę poziciją, todėl Angolą, jei ji pritartų karo veiksmams, žemyne gali būti pradėta ignoruoti.
Vis dėlto jos apsisprendimą tikriausiai nulems ekonominiai motyvai.
Jungtinės Valstijos yra didžiausias Angolos prekybos partneris ir skiria šiai Afrikos šaliai didžiausią paramą. Amerikos vyriausybės parama Angolai, daugiausia humanitarinė, pernai sudarė 128 mln. JAV dolerių (397 mln. litų).
JAV naftos kompanijos ieško galimybių mažiau priklausyti nuo Artimųjų Rytų naftos telkinių - tai gali būti naudinga Angolai, kuri Afrikoje į pietus nuo Sacharos yra antroji pagal svarbą naftos tiekėja.
Tačiau Prancūzijos "Total FinaElf" taip pat yra svarbi Angolai, ir Luanda galbūt nenorės rizikuoti šiais santykiais.
D.de Villepinas vėliau pirmadienį išvyks į Kamerūną.
